Kokteilis

Skubantys pensininkai

Kas labiausiai gyvenime skuba? Tikriausiai du iš trijų atsakiusiųjų būtų teisūs – pensininkai. Toks įspūdis, kad senjorai turi begales reikalų, amžinai niekur nespėja.

Šviežias pavyzdys: anądien ties perėja du vyrukai kantriai laukė, kol užsidegs žalia šviesoforo šviesa. Tačiau raudona spalva nė motais buvo prie perėjos priėjusiai pagyvenusiai moteriai. Šiek tiek patrypčiojusi, ji jau bandė kirsti gatvę. Nedaug trūko, jog senolė būtų pirma laiko atsisveikinusi su Marijos žeme. Liko gyva dėl vairuotojo laiku pristabdyto automobilio.

„Kur tu, močiute, skubi?!“ – gana piktai ant atgal grįžusios pensininkės riktelėjo vyrai.

„Į aną pusę“, – lyg niekur nieko sulemeno toji.

Nekantriai sulaukusi žalios spalvos, moteris vėl lyg raketa krypčiodama rovė priekį.

„Jooo, reikalai nelaukia“, – susižvalgė vyrai.

„Kokteilio“ pozicija

Berods anglų patarlė: „Laikas – pinigai“.

Vertingos žinios apie picą

Neseniai „Kokteilis“ sužinojo, kad žodis „pica“ pirmą kartą paminėtas lotyniškuose tekstuose apie Italijos miestą Gaetą 997 m. po Kristaus. Istorija byloja, kad miesto gyventojai turėjo tradiciją kiekvieną Kalėdų dieną bei Velykų sekmadienį miesto vyskupui duoti po dvylika picų.

XVI a. pica imta vadinti plona neapolietiška duona. Šis neturtingųjų maistas iš pradžių nebuvo vertinamas kaip kulinarijos dalis. Artėjant XVII a. pica buvo imta dengti raudonu padažu, kuris vėliau pakeistas aliejumi, pomidorais ar žuvimi.

Linksmieji tirščiai

– Kodėl sumušei savo laiptinės kaimyną?

– Bute įsiveisė vištyną.

– O tau trukdo?

– Tris mėnesius psichiatrinėje ligoninėje gulėjau – maniau, kad galvoje karkia.

Česka (397 719; kalbėkite, ilgai kalbėkite – aš niekur neskubu)