Kokteilis

Senosios santvarkos palikimas

Šiomis dienomis jaunoji karta pliekė pensininkus net susirietusi: „Seni žmonės dėl to, kad skuba, visur lenda be eilės, – šiokie, anokie“.

Atsakomąjį žodį tarė Pensininkas: „Mes, pensininkai, esame tarybinės santvarkos darbo atstovai. Mums buvo privalu skubėti į darbą, skubėti nuvesti į vaikų darželį tuos, kurie šiandien blogai apie mus atsiliepia. Šiandien ne vienas iš jūsų gyvena mūsų uždirbtuose butuose, ne vienas iš jūsų dirbantis laukia, kada mes gausime pensiją, kad galėtų pavalgyti. O štai biuruose, administracijose laiką leidžiantys valdininkai – tikrai neskuba. Norėdami sutvarkyti reikalus turime ilgai laukti, kol iš kažkur pasirodys lūpas besišluostantis valdininkas. Jis gauna nustatytą atlygį, todėl jam nėra kur skubėti. Jei jis dar pajudina tris dešiniosios rankos pirštus, tai dar ir priedą prie atlyginimo gauna. Jie, negerbdami mūsų, pensininkų, negerbia ir savęs. Jų ateitis bus tokia pat, kaip ir mūsų“.

Atjauskime vyresniąją kartą

Lina tvirtino, kad jaunystė – gretai praeinanti „blogybė“.

„Seni būsime visi, – sakė ji. – Gal dar labiau nei dabartiniai pensininkai mes neturėsime kantrybės, sveikatos ir jėgų. Kliūsime skubantiems jauniems žmonėms savo buvimu poliklinikoje, turguje, važiavimu viešuoju transportu.“

„Kokteilio“ pozicija

Šiek tiek skaudu, kai tavo močiutė Smetoną prisimena, o tavęs – ne.

Sunku patikėti

Elektros kėdę išrado stomatologas.

Linksmieji tirščiai

Ateina diedukas pas bobulytę ir sako:

– Močiute, duok man viagros tabletę!

Bobutė nustebus. Nubėga, atneša tabletę. Diedukas ją paima, atsilaužia mažą mažą gabaliuką ir suvalgo.

Bobulytė klausia:

– O tai kodėl tik tokį mažą gabaliuką suvalgei?

– Tai kad aš tave tik pabučiuoti norėjau.

Česka (397 719; išsiaiškinti situaciją – geras dalykas)