Kokteilis

Škotijoje pasiūlo hagio

Mes visiems atvykėliams peršame savo – lietuvišką – nacionalinį patiekalą – cepelinus. Vieni užsieniečiai juos šlamščia net čepsėdami, kiti į burną kiša vos ne žiaukčiodami. Paklausus, ar labai skanūs lietuviški cepelinai, svetimšaliai dažniausiai būna diplomatiški. Jei ir nepatinka, jie sugeba atsakymą įvynioti į gražų popieriuką, kuris patiktų klaususiems.

Į analogišką užsieniečio padėtį patenka ir į kitą šalį nuvykę lietuviai. Tuomet jiems reikia ragauti ir pasakyti savo nuomonę apie vienos ar kitos valstybės nacionalinius skanėstus.

Jei nuvyksite į Škotiją, tokį kraštą, kur vyrai vilki sijonus (kiltus), Makinrojus iš Aberdino priemiesčio ar Makvynas, įsikūręs už 30 km nuo Glazgo, būtinai lieps paraugti hagio.

Nors hagis tėra maltomis kepenėlėmis, plaučiais ir širdimi prikimštas avies skrandis, škotai, kol bandysite valgyti, jums pasakos, kad valgote ne savotišką dešrą, o miške gyvenančią mitinę būtybę, kurią dėl jos išmanumo labai sunku sumedžioti.

„Kokteilio“ pozicija

Ypač škotai hagius valgo per Naujųjų metų sutiktuves. Tada ir mums reikėtų ten apsilankyti.

Gegužės ženklai

Gegužę šalčiai būna dukart – ievoms žydint ir ąžuolams sprogstant.

Jei šermukšniai vėlai sužydi, o ievos gausiai apsipila žiedais – vasara bus šalta.

Gegužės mėnesį daug karkvabalių – prieš sausrą.

Jeigu čiurliai vakare skraido greitai ir čirkšdami, tai artimiausias dvi paras lietaus nenumatoma, o jeigu jie skraido ramiai ir būna tylūs, tai artimiausią parą galima tikėtis lietaus.

Linksmieji tirščiai

Atėjo rabinas su kunigu į kavinę ir paprašė dviejų žuvų. Atnešė – viena maža, kita – didelė. Rabinas, padvejojęs, paėmė didesnę. Kunigas:

– Aš tamstos vietoje tai būčiau ėmęs mažesnę.

– Tai ko lauki?

Česka (397 719; man įdomiau Škotijoje pamatyti Loch Neso ežero pabaisą ir patampyti ją už uodegos nei paragauti hagio)