Kokteilis

Šeštadienio dialogas

Dalyviai: moteris ir jos smegenys.

Moteris: Dieve, jis išeina, išeina, palieka mane!

Smegenys: Pozityviau, pozityviau.

– Kur jau pozityviau čia? Daiktus renkasi, niekšas.

– Nebliauk, šypsokis. Mįslingai šypsokis. Ir nemosuok rankomis kaip malūnas!

– Gal pulti jam ant kaklo? Gal ant kelių prieš jį kristi?

– Kvailė!

– O gal keptuve per galvą?

– ?

– Tada maitinčiau jį, vargšiuką, košytėmis. Taip du mėnesius galima ištempti. Gal pripras, pasiliks.

– Kriminalas vis dėlto. O jei jėgų neapskaičiuosi?

– Tai ką tada daryti, pasakykite, jei tokios protingos?

– Šypsokis. Pozityviau, pozityviau.

– Na ir kas gi gali būti pozityvaus? Aš viena lieku!

– Šypsokis! Visų pirma ne viena lieki, o laisva.

– Na ir kokiam galui man tokia laisvė?

– Laisvė – tai puiku: visą laiką galėsi skirti tiktai sau!

– O kam?

– O tam! Ispanų kalbos išmoksi – tu visada svajojai žiūrėti serialus be vertimo. Mušamųjų būrelį lankyti pradėsi – su tavo jėga, tai uch!

– Vis laiko kažkaip nebuvo.

– Pati savo finansus tvarkysies, be visokių kvailų amerikietiškų meškerių pirkimo ir amžinų nudususio automobilio remontų!

– Kailinius nusipirksiu ir basutes. Na, tas, su kaspinėliais.

– Su tuo vyruku iš teisininkų skyriaus pietų nueisi – jis taip į tave žiūri.

– Aha, į gerą restoraną nueisime, jis, beje, jau ir siūlė. Kailinius apsivilksiu, basutes su kaspinėliu.

– Ir gaminti niekam nereiks, ir skalbti.

– Tik manikiūras, pedikiūras, kaukės, masažai! Važiuosiu į ekskursiją po Lietuvos pilis.

– Va, o tu jokio pozityvo nematei.

– Ech, prasidės gyvenimas!

– Kas?

– Jis su lagaminais atsiklaupęs kelius bučiuoja!

– Kam?

– Na, ne lagaminams gi! Sako, kad niekada tokios kaip aš neras. Atleidimo prašo. Pasilikti nori!

– Ai!

– O kaipgi laisva moteris? O kaipgi mušamųjų būrelis, kailiniai ir basutės? Rokas iš teisininkų skyriaus?

– Pozityviau, pozityviau.

Česka (ar tiesa, kad meilė – tai medis, ant kurio visi trokšta pasikarti?)