Kalendorinio pavasario pradžioje laukia įprasti darbai sode ir darže, susitikimas su grįžtančiais paukščiais. Skubėkime nupurtyti nuo vaismedžių šakų vaisių mumijas, nuvalyti metaliniu šepečiu vaismedžių kamienus ir paskui juos baltinti specialiu skiediniu, kad žūtų po žieve žiemoję parazitai ir neaižėtų nuo paros temperatūros svyravimų kamienai.
Kaip teigia liaudies meteorologijos žinovas kaunietis Romualdas Krajaševičius, po Šv. Juozapo (kovo 19 d.) Lietuvoje jau galima tvarkyti gėlynus ir pasėti darže rūgštynų, krapų ar petražolių. Verta prisiminti, kad šie darbai atliekami pirmosiomis Mėnulio fazės dienomis.
Visi žinome, kad pavasario mėnesiai "pakrikštyti" paukščių vardais: kovas, balandis, gegužė. Kovą apskritai yra daug dienų, vienaip ar kitaip susijusių su paukščiais. Kovo 4-oji – Varnėnų arba Špokų diena, 10-oji – Keturiasdešimties paukščių diena (jei tą naktį pašąla, tai didelė tikimybė, kad gali šalti dar 40 naktų). Kovo 19-oji (juozinės) pavadinta Pempės diena ("Klyvi, klyvi. Mano vaikai gyvi.), 25-oji – Gandro diena, dar Blovieščiumi vadinama ("Gandrai, gandrai, apsuk ratą – aš tau duosiu varlių kapą."). Nuo gandrinių turėtų prasidėti šiltasis metų laikotarpis.
Lietuva yra viena turtingiausių šalių Europoje pagal gandrų skaičių. Šie paukščiai dažniausiai įsikuria tvarkingose sodybose, t. y. pas gerus šeimininkus. Tikima, kad pirmą kartą reikia pamatyti skrendantį, o ne tupintį gandrą. Mat skrendantis gandras atneš sėkmę, o tupintis bylos, kad jums bus sunku šią sėkmę suvaldyti.
Naujausi komentarai