Tarpukario Kauno kronika

Bandymai paskleisti komunistines idėjas ir Sovietų Rusijos atstovų delegacijos apsilankymas, neleistina prekyba namų gamybos krupniku ir vasarotii besirengiantys kauniečiai, nežinantys, kokios istorijos audros jų lauks po kelių dešimtmečių... Tarpukario Kauno aktualijas iš to meto laikraščių parinko istorikas Jonas Palys, kuris visus kauniečius, turinčius nuotraukų, įamžinusių mūsų miesto praeitį, kviečia skambinti tel. 8 628 44 630. Kronikos kalba netaisyta.

LIETUVA

1921 V 03

Gegužės 1 dieną, šiemet menininkai metinę meno šventę, nuskirtą gegužės 1 dieną, apvaikščiojo kur kas liūdniau, negu pereitais metais. Įvyko antras iš eilės, be jokių iškilmių, lietuvių menos parodos atidarymas. Parodoj išstatyta daug Čiurlionies paveikslų ir kitų menininkų. Palyginti su pernykšte paroda, šiemetinė kur kas mažesnė. Zikaras ir Rimša šiemet nieko nėra išstatę. Nors šiaip neskaitant Čiurlionies, yra ir labai gražių dalykų. Paskui ėjo paskaitos. Skaitė Kun. Tumas, Bičiūnas ir Kun. Sabaliauskas. Į paskaitas žmonių atsilankė nuostabiai maža – vos kelios dešimtys žmonių – visuomenei menas, matyt nelabai rūpi. Tradicinis koncertas, pašvęstas lietuvių kompozitorių muzikai, surinko daug žmonių, vyko gana gyvai, nors galėjo vykti ir gyviau. Gegužės pirmoji diena- taip pat ir ir darbo šventė. Kitose šalyse priimta gegužės 1 d. laukti akcesų iš darbininkų pusės. Kaune praėjo labai ramiai, visai tvarkoj. Tiesa, dieną buvo ruošiamas žydų vaikų spektaklis, ir kaž kokie juokdariai užu scenos prie nuleistos uždangos buvo įkinkę vaikus trečiąjį internacionalą giedoti, bet greit įsitikinę, kad tai daro labai linksmaus įspūdžio, veikiai su savo giesmėmis nutilo.

1920 V 05

Šeštadienį, gegužės 1 d., 5 valandą po pietų, išvažiuojant iš Kauno stoties specialiu traukiniu Lietuvos Delegacija taikai su Tarybų Rusais su įvairiais ekspertais, raštinės personal, spaudos atstovais, kino filmų vaizduotoju ir kurjeriais. Stoty susrinko didelė žmonių minia, kuri pakilusių ūpu atsisveikino išvažiuojančius, karštai linkėdama kloties jų misijai. Prieš išvažiuosiant, ties Delegacijos traukiniu Delegacijos narius ir drauge su ja važiuojančius nuvaizdavo kino filmų vaizduotojai ir šiaip vaizduotojai. Delegacija išsivežė daug maisto produktų, automobilių, jiems benzino ir šiaip įvairių reikmenų. Atsisveikinant minia dar ilgai akimis lydėjo atsitolinantį Delegacijos traukinį ir, jam tolumon išnykus, pilnais veidais, išsiskirstė.

LIETUVOS AIDAS

1939 IV 27

Studentai nelinkę turėti bendrą uniforminę kepurę. Universiteto senato noras įvesti studentams vieną bendrą uniforminę kepuraitę ir panaikinti dabar esantį didelį kepurių margumą studentų tarpe neranda pritarimo. Iš įvairių studentų motyvų pažymėtini prisirišimas prie dabartinių korporantiškų uniformų; be to, dabartinė bendroji uniforma esanti negraži. Senatas vis dėlto yra paskyręs komisiją, kuri kartu su studentų atstovybės ir stambesniųjų organizacijų atstovais šį reikalą dar svarstys.

A.Panemunė laukia lankytojų. Atėjusio pavasario žymės visur daugiau mažiau jaučiamos. Daugiau matyti žmonių gatvėje, sode, vasarvietės ruošiasi sutikti vasarotojus. Be eilės kitų vietovių, ir A.Panemunė sparčiai ruošiasi sulaukti daugiau lankytojų. Jau ir šiuo metu parkas po truputį lankomas. Kaip iš viso ko matyti, parkas švarinamas. Jau nemaža takų yra nuvalytų, kiti šluojami. Vilų rajone kasdien matyti žmonių, ieškančių vasarai patalpų. Ne viena vila yra pagražinama, taisoma, jau šiuo metu nemaža ir naujų namų statyba. Gana gyvai statomasi ir Vičiūnuose.

1937 IV 28

Nori padidinti atlyginimą išviečių sargams. Kauno viešųjų išviečių sargai yra laikomi neetatiniais miesto savivaldybės tarnautojais, mėnesiui gauna po 75 litus. Kadangi dabar gyvenimas yra pabrangęs, jų darbas yra sunkus ir nemalonus, burmistrus sumanė jiems atlyginimą 25 litais mėnesiui padidinti. Tiek gaudami, jie būtų jau etatiniais savivaldybės tarnautojais ir dalyvautų savivaldybės tarnautojų pensijų ir kompensacijos fonde. Pakeitimas paliestų šešiolika sargų.

1937 IV 29

Naminius krupnikus pardavinėti draudžiama. Iš laikraščių patirta, kad kai kuriuose viešo pasilinksminimo vietose (baliuose, vakarėliuose ir pan.) ruošiamasi pardavinėti namų darbo krupnikus. Mokesčių departamentas perspėjo, kad akc-zų ir finansų monopolių įstatymas šitą griežtai uždraudžia ir numato dideles baudas. Visose vietose, kur šis nusikaltimas bus susektas atitinkami valdininkai rašys protokolus, o pasilinksminimo rengėjams bus keliamos teisme bylos.

1937 IV 30

Estų nupirktieji mūsų dail. paveikslai. Iš lietuvių dailės parodos Estijoje švietimo ministerija Talino meno muziejui nupirko šiuos mūsų menininkų kūrinus: Z.Bekerio "Peizažą", M.Bulakos "Kauno prieplauką" ir "Piovėją", A.Gudaičio "Šeimyną", V.K.jonyno "Piemenėlį", "Poilsį" ir "Šv. Pranciškų", M.Katiliūtės "Galvutę", J.Kuzminskio "Artoją", P.Verbicko "Bulviakasį" ir "Akmenų skaldytojus". Be šių darbų muziejaus rėmėjų draugija ir vadovybė nupirko V.K.Jonyno Čiurlionies portretą ir A.Valeškos "Ritutę".

Išplėšė pinigams lošti aparatus. Šiąnakt nežinome piktadariai antrą kartą įsilaužė į Maironio g. esantį Čipurnos restoraną. Piktadariai išplėšė ventiliacijos langą ir, ten sulindę, pradėjo "šeimininkauti". Sudaužė du pinigams lošti aparatus ir iš jų pagrobė kelias dešimtis lt. Paskui piktadariai prie bufeto pasivaišino. Išeidami išsinešė vieną butelį vyno, spirito ir kiek cigarečio. Restorano savininkui nuostolių padaryta apie 50 lt.