Vakar buvo vasario 28-oji, o šiandien – jau kovas. 29 dienas vasaris turi tik kas ketverius metus. Kiekvienas mūsų savo gimimo dienos kas ketverius metus laukiame viena diena ilgiau, tačiau yra ir tokių žmonių, kurie tikrąjį gimtadienį švenčia tik kartą per šį laikotarpį. Kortas maišo keliamieji metai, turintys viena diena daugiau nei įprastieji.

Jeigu berniukams buvo duoti Gusčio ar Tolvaldo vardai, jie ketverius metus lauktų ne tik gimtadienio, bet ir vardo dienos. Vasario 29-oji vardų kalendoriuje pažymėta kaip jų vardadieniai.

Pagal seną tradiciją moterys tik keliamaisiais metais gali pasiūlyti vyrui ją vesti. Graikijoje tikima, kad tais metais sudarytos santuokos yra nesėkmingos.

Vasario 29-oji yra krikščionių šventojo Kasjano diena. Rytų slavų ir bulgarų legendos pasakoja, jog tik per keliamuosius metus pasitaikanti diena jam atiteko dėl išdidumo, tingumo, nenoro padėti į bėdą patekusiems žmonėms.

Kai Kasjano diena buvo minima kasmet, pasaulyje būta daug bėdų, todėl jam palikta tik vasario 29-oji. Su demoniškos prigimties šventojo vardu minimi epitetai žiaurus, negailiaširdingas, pavydus, godus, bloga menantis.

Vasario 29-oji kalendoriuje pasitaiko tik kas ketverius metus, kai metų skaičius dalijasi iš 4 be liekanos (pvz., 1988, 2008, 2016). Išimtis taikoma paskutiniesiems amžiaus metams, jei jų skaičius dalijasi iš 400 su liekana (pvz., 1700, 1800, 1900).

Keliamieji metai atsirado dėl astronominių priežasčių. Nors šiuolaikinį Saulės kalendorių sudaro 365 dienos, iš tiesų Žemei aplink šią žvaigždę apsisukti reikia dar šešių valandų. Kas ketverius metus jos pavirsta papildoma para.

Legenda pasakoja, kad vasaris sutrumpėjo Romos imperatoriaus Augusto pageidavimu. Iš pradžių Julijaus kalendoriuje vasaris keliamaisiais metais turėjo po 30 dienų, tačiau valdovas sutrumpino šį mėnesį, kad rugpjūtis (lot. Augustus) ilgiu susilygintų su liepa (lot. Julius, taip pavadinta Cezario garbei).