Tarpukario miesto kronika

Sunku pasakyti, ar daug kas po šitiek metų iš esmės pasikeitė. Marvelė – toks pat perspektyvus rajonas, gal tik naują asfaltuotą gatvę pro jį ką tik baigė nutiesti. Na, gal miesto kanalizacija beveik visur centralizuota, bet, paklaidžiojus Kauno pakampėmis, dvokas irgi nosį riečia, tiesa, nebe pakelėse, o Aleksoto ar "brazilkos" skardžiuose. O jei prisiminsim laikus prieš porą dešimtmečių, tai nevalytos Žaliakalnio srutos iš atvirų vamzdžių tekėdavo į Nerį. Įdomybes iš senų laikraščių parinko istorikas Jonas Palys. Kalba netaisyta.

LIETUVA

1922 XII 05

Kaune jaučiama stoka tinkamos pagelbos nervų dvasios bei proto ligomis sergantiems. Ypač stigo bėdnuomenei tokios pagelbos. Lietuvos Raudonasis Kryžius norėdamas padėti platesnei visuomenei, įsteigė savo poliklinikoj nervų ir dvasios ligų ambulatoriją. Ambulatorijos vedėju pakviestas žymus nervologas – psichiatras d-ras Vl. Kutorgas. Priėmimo valandos nuo 12–5 val. antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais.

1923 XII 04

Muštynės smuklėje. Š.m. lapkričio mėn. 25 dieną, po pietų kareiviai užpuolė neblaiviam stovy Aranauską ir jo žmoną (smuklės savininkai) Daukšos g. 23, kurių minimieji kareiviai sumušė juos ir iš kasos išnešė 500lt. Sulaikyta vienas kareivis. Vincas Guoda Tiekimo skyriaus, kiti gi pabėgo, bet suimtasis nurodė, kad užpuolime dalyvavo dar trys kareiviai: Spyrys Jonas, Šmigelskas Pranas ir Martynas Tamošaitis. Dėl šio užpuolimo vedamas tardymas.

1924 XII 03

Radio priimtuvai Lietuvoj. P. susisiekimo ministerio patvirtintomis radio stočių įtaisymo bei naudojimo taisyklėmis, norintieji įsitaisyti radio priimtuvus, tesikreipia tam tikros formos rašto pareiškimu į artimiausios pašto įstaigos viršininką, o Kauno miesto ir priemiesčių gyventojai į centr. Telef. Stoties viršininką ir, įmokėję įstatymais numatytą mokesnį, įgyja teisės priimtuvus įsitaisyti.

1924 XII 04

Asenizatorių nesąžiningumas. Lapkričio 29 d. 15val. 40 min. važiuodamas dviračiu plentu nuo "Maisto" B-vės A. Freidos link, pervažiavęs volą ne toli II oro eskadrilės kareivinių pamačiau skersai plento stovintį asenizacijos automobilį ir liejantį į griovį srutas. Mane pastebėję asenizatoriai greitai nustojo pylę ir pasileido kiek gali važiuoti. Paspaudęs dviratį smarkiau pasivyjau ir įžiūrėjau kad tai buvo pilkas automobilis N. K 136. Važiuodamas nuo kalno geležinio tilto link vėl pajutau nešvarumus dvokiant, matyt ir čia buvo pripilta.

1924 XII 06

Nelaimė. Gruodžio mėn. 4 d. 8 val. vakaro autobusas 170 nr. Gedimino gatvėje užvažiavo ant arklių tramvajaus, aplaužė vagoną, lengvai sužeidė 2 žmones ir perlaužė arklio paskutinę koją.

1926 XII 01

Vėl automobilis po medžiu. Vytauto prospekte, prie Girstupio kelio, valstybės dengtas automobilis Nr.11, su keleiviu, grįždamas iš stoties, per neatsargumą, nepaklusęs įspėjimo, palėkė po kertamo Vytauto prospekte medžio šaka. Automobilio viršus visai sutriuškintas. Šoferis ir keleivis (nežinomas) gerokai išgąsdinti ir ne labai pritrenkti, bet nesužeisti ir greit atsipeikėjo.

1926 XII 03

Rastas moteriškos lyties kūdikis. Gruodžio 2 d. apie 3 val. po piet eidami 5-to pėstininkų pulko kareiviai iš sargybos pro Kauno geležinkelių lentpjūvę Ž. Fredoj pastebėjo tarp rąstų skudurų pundą. Juose rastas suvyniotas kūdikis. Kareiviai pranešė tos lentpjūvės darbininkams, kurie tuojau kūdikį nunešė į lentpjūvės raštinę, kur jį atgaivino nuo sušalimo. Kūdikis atrodo vieno mėnesio amžiaus. Po sušildymo kūdikį tuojau į Kauno geležinkelių policiją, o šičia į priglaudą. Ieškoma kūdikio motina.

1926 XII 06

Laisvės Alėją išgrįs meksfaltu. Miesto savivaldybė dar šiais metais nustačiusi pradėt grįsti Laisvės Alėją meksfaltu. Šis sumanymas randa nemaža pritarimo ir visuomenėje. Tam reikalui šiomis dienomis jau parvežta iš Anglijos specialios mašinos. Meksfaltas per pastaruosius 16 metų buvo ypačiai labai plačiai vartojamas gatvėms grįsti Anglijoj ir Amerikoj. Juo gristos gatvės laiko ilgai, neprisigeria nei vandens nei dulkių. Pirmas remontas po grindimo jam tenka daryti tik po 78 metų. Pirmieji šio bandymo darbai bus padaryti dešinėje Laisvės Alėjos pusėje einant į Soborą tarp Kanto ir Daukanto gatvių. Visus paruošiamuosius ir tikrus to grindimo darbus apsiėmė atlikti anglų firma The Asiatic Petroleum Compagny, kuri šioje srityje jau turi nemaža patyrimo.

LIETUVOS AIDAS

1935 XII 06

Miglos kliudo susisiekimą lėktuvams. Vakar Kauno aerodrome pasiliko nakvoti vienas "Derulufto" lėktuvas, skridęs iš Maskvos į Karaliaučių. Lėktuvas į Karaliaučių negalėjo skristi, nes gavo radio pranešimą, kad virš Karaliaučiaus yra tirštos miglos. Prieš kelias dienas Kaune taip pat nakvojo vienas lėktuvas, dėl miglų negalėdamas skristi į paskyrimo vietą.

***

Marvelė gali virsti viena iš gražiausių Kauno priemiesčiu. Kol Marvelės kaimas nebuvo prijungtas prie Kauno miesto, tai jis skurdo ir nerodė jokios pažangos. Ten gyveno varguomenė ir neturtingi darbininkai. Aukšti Nemuno krantai šią vietą skiria nuo Aleksoto, tat ir susisiekimas buvo labai blogas. Tačiau Marvelę prijungus prie Kauno, ji pradėjo kilti. Ten dabar yra mokyklos, šaulių būrys ir t.t. Nors kelias galutinai į Marvelę dar nepravestas, bet jaučiamas didesnis judėjimas. Dar praėjusią žiemą Marvelėje žemės sklypai buvo visai pigūs, o dabar jau už ketv. metrą mokama po 3–5 litus. Jau dabar kai kurie namų savininkai remontuoja senus namus. Kiti perka sklypus naujai statybai. Mat, plaukia naujų gyventojų, nes, pravedus kelią, ten bus gana didelis judėjimas. Šiuo keliu Zapyškio link galės pravažiuoti vežimai, automobiliai ir t.t. Be to, tiesiant kelią , pakeliama krantinė iki 6–7 metrų nuo normalaus Nemuno vandens horizonto. Ši krantinė neleis susigrūsti ledams į Marvelės kaimą. Apskritai, Marvelės ateitis gera. Čia nepaprastai graži gamta. Pavasariais Aleksoto šlaituose suokia lakštingalos. Čia pat Nemuno–Neries santaka. Taigi, ilgainiui buvęs purvinas Marvelės kaimas gali virsti vienu gražiausiu Kauno priemiesčiu.