Lietuvos aviacijos muziejuje atidaryta senų fotografijų, o Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje – įvairių leidinių parodos, skirtos Lietuvos karo aviacijos 90-mečiui.

Lietuvos karo aviacijos pradžia – 1919 m. sausį įkurtas Aviacijos būrys, kurio vadas karininkas Kostas Fugalevičius, skraidęs kaip žvalgas carinėje aviacijoje, pradėjo rinkti savanorius į būsimą Lietuvos karinę aviaciją.

Aviacijos būriui kovo 12-ąją tapus kuopa – atskira aviacijos dalimi, ji perėjo kariuomenės Generalinio štabo žinion. Šią datą priimta laikyti karo aviacijos gimimo diena. Kartu buvo įsteigta ir Aviacijos mokykla lakūnams rengti. Gegužės 15-ąją į Aviacijos dalį įstojo pirmasis kvalifikuotas lietuvių pilotas Pranas Hiksa, mokęsis Anglijoje.

Po poros dienų Kėdainių aerodrome buvo suformuotas pirmas keturių lėktuvų būrys, kuris puolė aplink Panevėžį besiformuojančius raudonarmiečių pulkus.

Per pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį Lietuvos karinė aviacija labai sustiprėjo – turėjo ne tik nupirktų, bet ir trofėjinių (pažeidę Lietuvos oro erdvę Vokietijos ir Rusijos lėktuvai) bei šalyje sukonstruotų lėktuvų (J.Dobkevičiaus DOBI II – žvalgybinis, DOBI III – naikintuvas), kurie buvo greitesni už turimus vokiškus, itališkus ir angliškus. Karo lakūnas konstruktorius A.Gustaitis sukūrė žvalgybinį lėktuvą ANBO IV, kuris taip pat buvo gaminamas Lietuvoje.

Lietuvos karinė aviacija ypač sustiprėjo, kai Vyriausybei vadovavo Augustinas Voldemaras. Būtent pirmąjį mūsų karo aviacijos augimo dešimtmetį galima pamatyti Lietuvos aviacijos muziejuje surengtoje senųjų nuotraukų parodoje. KAVB veikianti įvairių leidinių paroda pasakoja apie Lietuvos karo aviaciją nuo jos atsiradimo iki šių dienų.