Nuo paranojos iki gėdos – kaip Saleme raganas teisė: kaltinti net ir šunys Pereiti į pagrindinį turinį

Nuo paranojos iki gėdos – kaip Saleme raganas teisė: kaltinti net ir šunys

„Pats velnias pas mane atėjo“
2026-09-27 14:00 klaipeda.diena.lt inf.

Kolonijinėje Masačiusetso valstijoje Salemo raganų teismai prasidėjo ansktyvais 1692-siais ir tęsėsi iki 1693-ųjų vidurio. Daugiau nei 200 žmonių buvo apkaltinti raganavimu ir sandėriais su velniu, 20 iš jų buvo nuteisti mirties bausme, rašoma smithsonianmag.com portale.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį
Raganos tyrinėjimas, 1853 m., T. H. Matesson.

1711-ais kolonijinės valdžios institucijos suteikė malonę daliai įtariamųjų ir suteikė jų šeimoms kompensacijas. Tačiau dar 2022-ais viena moteris dar nebuvo išteisinta – Elizabeth Johnson Jaunesnioji.

Nuo pat 16 amžiaus istorijos apie vykusius raganų teismus yra tikras paranojos ir neteisingumo įrodymas. Tai lėmė religinis ekstremizas ir vyravusi socialinė įtampa.

Saleme – įtampa

Nuo pat viduramžių iki šių dienų daugelis religijų teigė (tarp jų ir krikščionybė), kad velnias gali suteikti žmonėms antgamtiškų galių. Esą sudaromas paktas, žmogus tampa raganiumi ir gali kenkti visiems, kas tik pastos kelią. Mainais šėtonui pažadama amžina ištikimybė.

Tikroji raganystės manija Europoje įsivešėjo nuo 1300-ųjų ir tęsėsi iki 1600-ųjų.

Dešimtys tūkstančių įtariamų raganų, daugiausiai moterų, sulaukė mirties bausmės. Saleme vykę teismai prasidėjo tada, kai Europos isterija pamažu rimo.

1689 metais anglų monarchai William ir Mary paskelbė karą Prancūzijos valdomoms kolonijoms Amerikoje. Konfliktas, kolonistų vadintas „Karaliaus Viljamo Karu“, apėmė aukštutinį Niujorko regioną, Naująją Škotiją, Kvebeką, Eseksą ir Masačiusetso Paplūdimio koloniją. Būtent pastarojoje ir buvo Salemas (šių dienų Denverio miestas).

Dėl karo pabėgėliai plūdo į Salemą, tačiau resursų visiems neužteko. Miestelyje greitai kilo vaidai tarp šeimų: turtingųjų iš Salemo uosto ir ūkininkų, kurie dirbo žemę.

Padėties negelbėjo ir tai, kad pirmuoju Salemo ministru 1689 m. tapo Pastorius Samuel Parris. Jis buvo žinomas dėl griežto būdo ir įgimto godumo. Miestelyje gyvenę Puritonai tikėjo, kad visi pykčiai – velnio darbas.

1692-ųjų sausį S. Pariss dukra Elžbieta (9 metų) ir dukterėčia Abigailė Williams (11 metų) pradėjo demonstruoti keistą elgesį – klykaudavo, mėtydavo daiktus, skleisdavo keistus garsus ir išlankstydavo kūną į keistas pozicijas.

Vietinis gydytojas iškarto apkaltino antgamtiškas jėgas.

Panašūs priepoliai pradėjo kamuoti ir kitą mergaitę, 12-metę Ann Putnam Jaunesniąją.

Vasario 29 d. Magistrų Jonathan Corwin ir John Mathorne spaudimas padarė savo. Kolonijos pareigūnai, atsakingi už vietinį teisingumą, irgi spaudė mergaites pasakyti, kas verčia jas taip elgtis.

Jos apkaltino tris moteris: Parris šeimos vergę Titubą, benamę Sarah Good ir seną, nuskurdusią moterį Sarah Osborne.

Prasideda raganų medžioklė

Visos trys moterys stojo prieš vietinius magistrus ir buvo tardomos septynias dienas. S. Osborne taigė esanti nekalta, tą patį sakė ir S. Good.

Tačiau vergė Tituba tikino: „Pats velnias pas mane atėjo ir pasiūlė jam tarnauti“.

Tada ji pradėjo pasakoti apie juodus šunis, raudonas kates, geltonus paukščius ir „aukštą vyra baltais plaukais“, kuris siūlė moteriai pasirašyti į savo knygą. 

Tituba prisipažino, esą pasirašė į tą knygą ir pagrasino, kad yra dar kelios raganos, kurių tikslas – sunaikinti puritonus.

Tokie žodžiai tapo tikromis paranojos sėklomis. Per ateinančius mėnesius pasipylė krūvos kaltinimų. Jų neišvengė net ištikima bažnyčios lankytoja Martha Corey. Kaltinimai šiai moteriai sukrėtė visą Salemo bendruomenę, nes net jei ji įtariama raganavimu, sandėrį su velniu galėjo sudaryti bet kas.

Magistratai apklausė ir 4-metę S. Good dukrą Dorothy, jos nerišlų kalbėjimą dokumentuodami kaip prisipažinimą. 

Apklausos dar labiau suintensyvėjo balandį, kai tardymuose dalyvaudavo kolonijos gubernatoriaus pavaduotojas Thomas Danforth ir jo asistentai.

Ištisos eilės Salemo ir kitų Masačiusetso kaimų gyventojų buvo apklausti.

1692 metų gegužės 27 d. gubernatorius William Phips įsakė sudaryti dvi institucijas: Specialųjį Oyer Teismą (išklausyti liudijimams) ir Terminer (nuteisti arba išteisinti). Žodžiai kilę iš prancūzų kalbos, reikšmė tiesiogiai siejasi su funkcijomis.

Pirmoji įtariama ragana, kuriai teko stoti prieš šį teismą, buvo Bridget Bishop. Tai tebuvo senyva moteriškė, žinoma dėl liežuvavimo ir palaido elgesio būdo. Paklausta, ar yra ragana, moteris atrėžė:

„Esu nekalta kaip dar negimęs vaikas“. 

Greičiausiai jos pasiteisinimai buvo neįtikinami, mat teismas pripažino ją kalta. Moterį pakorė birželio 10 d., ji tapo pirmąja „Kartuvių Kalvos“ auka.

Praėjus kelioms dienoms po teismo sukūrimo, visų gerbiamas ministras Cotton Mather parašė laišką, siūlydamas teismui atmesti liudijimus apie sukeltus sapnus ir vizijas.

Institucija visiškai ignoravo jo prašymus ir liepą pakorė penkis žmones, dar tiek pat rugpjūtį ir aštuonis rugsėjį.

Spalio 3 d. C. Mather tėvas, tuo metu Harvardo prezidentas Increase Mather, viešai pasmerkė vizualinius liudijimus kaip įrodymus.

„Jau geriau tegul dešimt įtariamų raganų pabėga, nei vienas nekaltas žmogus pasmerkiamas“, – sakė jis.

Gubernatorius W. Phips išgirdo šiuos žodžius, uždraudė naujus suėmimus ir paleido daugelį kaltinamų raganavimu. 

Galbūt įtakos turėjo ir tai, kad jo paties žmona buvo tardoma. 

Spalio 29 d. gubernatoriaus įsakymu panaikintas Oyer Teismas ir Terminer, vietoje jų atsirado „Aukštesnysis Teisminės Valdžios Teismas“. Jame liudijimai apie sapnus ir vizijas nebūdavo priimami, iš 56 kaltinamųjų nuteisti buvo trys.

Iki 1693-ųjų W. Phips visiems įkalintiems suteikė malonę, tačiau tai nepanaikino praeities klaidų. Ant „Kartuvių Kalvos“ gyvybės neteko devyniolika vyrų ir moterų.

M. Corey vyras, 71-erių Giles Corey, 1692-ųjų lapkritį buvo mirtinai prispaustas akmenimis, nes atsisakė paklusti teismui. 

Bent penki kaltinamieji mirė kalėjime, net nesulaukę teismo. Raganų isterija buvo tokia masinė, kad kaltinimų sulaukė ir gyvūnai: Andover ir Salemo kaimuose nužudyti du šunys, nes tikėta, kad jie susiję su velniu.

Grąžinti gerą vardą

Po metų trukusių teismų ir egzekucijų, dalis jų organizatorių viešai prisiėmė atsakomybę, pripažino klydę ir jaučiamą gėdą. Tarp jų buvo teisėjas Samuel Sewall ir kaltintoja Ann Putnam.

1697-ųjų sausio 14 d. Masačiusetso Aukštesnysis Teismas įsakė dieną badauti ir atgailauti dėl įvykių Saleme. 

1702-aisiais Masačiusetso Aukštesnysis Teismas uždraudė raganų teismus. 

O 1711-aisiais kolonijoje priimti įstatymai, grąžinę pilietines teises ir gerą vardą daugeliui nuteistųjų. Jų giminaičiams skirta 600 svarų kompensacija.

Tačiau viešai Masačiusetsas atsiprašė tik praėjus 250 metų, tik 1957-aisiais. 

Neaišku kodėl, bet vienai moteriai, Elizabeth Johnson Jaunesniajai, malonė ir geras vardas nebuvo grąžinti. Tačiau 2022 metais aštuntokų aktyvistų grupelė ėmėsi veiksmų ir teismai pagaliau pripažino moterį buvus nekalta.

Grybai ir įtampa

Šiomis dienomis mokslas jau sugeba paaiškinti, kas gi galėjo nutikti, kad kaltintojai pasakodavo apie kerus, keistus sapnus ir vizijas. 

Greičiausiai jie sirgo ergotizmu, virškinamojo trakto ir nervų liga. Ją sukelia užnuodytas maistas, t.y. produktai, ant kurių yra ergoto grybo. Dėl ligos pasireiškia raumenų spazmai, vėmimas, haliucinacijos.

Kita teorija teigė, kad dėl bažnyčios politikos, tarp-šeimyninių vaidų ir isterija sergančių vaikų atsirado politinio autoriteto trūkumas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų