Pinkis — Laisvės alėjos numylėtinis

Jau trečius metus centrinėje Kauno gatvėje keturkojis mišrūnas Pinkis palaiko kompaniją savo elgetaujančiai šeimininkei.

„Jei tik pamatau Pinkį, visada stabteliu – toks jis draugiškas šuo. Man jų abiejų gaila – šuns ir jo šeimininkės. Ne iš gero gyvenimo moteris elgetauja“, – samprotavo kaunietė Alina, įmetusi litą į skardinę šalia suklupusios moters.

Išgirdusi šiuos praeivės žodžius, klūpanti ant šaligatvio moteris skarelės kampučiu nubraukė neklusnią ašarą. „O ką man daryti? Vyras miręs, vaikų neturiu, pensijos dar negaunu, dirbti negaliu – jėgos rankose visai neturiu“, – aiškino moteris.

Šunelis nė už ką nenori likti vienas namuose – vos šeimininkė pradeda rengtis, Pinkis jau stovi prie durų. Kantriai tupi Laisvės alėjoje, šalia šeimininkės, visą dieną, meiliai labinasi su jį užkalbinusiais praeiviais: palaižo ištiestą paglostyti ranką, uždeda priekines letenas ant jų kojų, vizgina uodegą. Baisiai nemėgsta įkaušusių vyrų ir gestikuliuojančių rankomis paauglių – tokius aploja.