Man kartą važiuojant autobusu per Vilnių, staiga jo priekiniai ratai kliudė šaligatvio bortą. Po to dar ir dar kartą. Galiausiai jis jau ne labai stipriai atsitrenkė į priekyje stovėjusį troleibusą. Keleiviai pradėjo garsiai piktintis. Vairuotojas (matėsi pro jo kabinos langą) ramiai, patenkintas šypsojosi. Supratau, kad jis taip stabdė mašiną, netikėtai sugedus stabdžiams. O šypsojosi todėl, kad jam pavyko nesužaloti žmonių. Suprantu, (dabar!) jis galėjo pasinaudoti rankiniu., tačiau tą akimirką - ne manau, kad aš tai būčiau supratęs.