Tarpukario Kauno kronika

Šios savaitės pradžioje miestą sukrėtė ne tik žiemos išdaigos, bet ir išskirtinis įvykis – įsmego tiltas per Nerį. Kitaip nei mes, tarpukariu gyvenę kauniečiai buvo įpratę prie tokių įvykių. Tai konstatavo istorikas Jonas Palys, pasklaidęs to meto spaudą. Tvirčiausias ir seniausias Kauno tiltas – "Žaliasis" geležinkelio per abu pasaulinius karus kiekvieną kartą atsitraukiant vokiečiams ir rusams buvo sprogdinamas iš viso keturis kartus. Atsitraukiančios kariuomenės nepagailėjo ir kitų stacionarių Kauno tiltų (Panemunės, Vytauto Didžiojo per Nemuną bei Petro Vileišio tilto per Nerį). Nemažai bėdų Kauno tiltams sukėlė ir stichinės nelaimės. Kol tiltai buvo mediniai, juos griaudavo pavasariniai ledonešiai. Kalba netaisyta. Turinčius nuotraukų, kuriose įamžintos istorija tapusios Kauno gyvenimo akimirkos J.Palys kviečia susisiekti tel. 8 628 44630.

LIETUVA 1926 I 08

Upelių potvynių darai. Vandžiogala, Kauno apskr. Naktį gruodžio mėn. 30–31d. 1925 m. be perstojo lijo, laukuose sutirpo sniegas ir upeliai ūmai patvino. Rytmetį 31. XII upeliuose vanduo su ledais tiek pakilo, kad net pradėjo pakeliui ardyti tiltus ir tiltelius. Vandžiogalos valsč. Ribose upeliai suardė net 4 tiltus, būtent: Kauno ruože "Kekštynės" tiltą sugriovė Ginės up., Labūnavos ruože prie pat Vandžiogalos miest. Tiltą suardė ir nunešė Urkos up., Jonavos ruože "Naujasėdžių" ir Kėdainių ruože "Savečionių" tiltus suardė Mėklos upelis. Žmonės gailisi pabėgusio gero rogių kelio, o valsčiaus savivaldybė dėl išardytų tiltų turi nuostolių.

LIETUVOS ŽINIOS 1926 III 07

Kovo 6 d., 4 valandą nakties Kauną pabudino ugniagesių sirena, Nemuno pakrantės gyventojus policija. Jau vakar dieną pradėjęs kilti Nemuno vanduo tiek pašokėjo, kad pradėjo veržtis miestan, užlieti vieną po kitos gatves. Paaiškėjo, kad staiga išsijudinęs Neries ledas susipynė ties įtaka Nemunan, kurio ledas dar stovi. Tokiu būdu, Nemunas ir Neris žemiau Kauno užtrombuoti ledais ir nepraleidžia vandens, nuo ko jis kyla ir veržiasi miestan.

Kranto gatvėje, Aleksote, Kanto gatvėje, Jonavos gatvėje susisiekimas valtimis.

Eigulių tiltas nuneštas, suardyta jau ir Slabados tilto dalis iš Jonavos gatvės pusės. Visas tiltas ledų pakeltas į aukštį ir plūduriuoja. Jeigu vanduo eitų, tuojau ir jis būtų nuneštas ir išgelbėti jo nėra jokios vilties.

Didelis pavojus yra Aleksoto tiltui, jeigu vanduo dar daugiau pakils, kaip ir Slabados tiltą, jį vanduo nukels nuo paramų.

Katastrofos didumą sunku dar numatyti, nes tai tik pradžia. Tuo tarpu neaišku dar, kaip potvynis vystysis. Nuostoliai, žinoma, milijoniniai jau tie, kurie dabar jau padaryti.

Paskutiniu momentu vanduo dar kyla, veržiasi kanalais atgal į miestą. Kariuomenė sprogdina ledą, daro pastangų išardyti susikimšusį Neries žiotyse visos Neries ledą.

LIETUVA 1926 III 12

Nemunas aplink Kauną. Žemiau Kauno visas Nemuno ledas jau išėjo ir vanduo Nemune ties Kaunu nukrito iki 3,7 mt. Vakar išėjęs Neris pramušė Nemuno ir Neries žiočių užsikimšimą ir išsiliejo į keturias vagas: dvi per Marviankos laukus ir dvi Nemunu. Slabados tilto vienos dalys sulaikytos Veršvuos, Zapyškyj, Riogiškyj, o kitos nuplaukė toliau. Aukščiau Kauno Nemunas lieka nepasikeitęs. Potvynio pavojus Kaunui, jau, galima sakyti, praėjęs. Taip pat pavojus ir Aleksoto tiltui sumažėjo.

LIETUVOS ŽINIOS 1928 IV 02

Ledai sugriovė Panemunės tiltą. Potvynio šiemet nebus. Nutraukta susisiekimas. Neris, kaip žinoma, išėjo jau dvi dienos atgal. Vakar vakarą sujudo ir Nemunas, bet ties Rumšiškiais labai susigrūdo ledai, kurie vėliau didele banga leidosi Kauno link. Ši ledų banga vakar apie 23 val. išlaužė Panemunės tilto ledlaužą, po ko nupjovė vienoj vietoj tilto paramsčius ir tiltas vienu galu įkrito Nemunan. Laike katastrofos tilto lūžimo vietoj buvo du artil. kareiviai, kurie išsigelbėjo. Susisiekimas su Panemune nutrauktas. Kauno pusėj liko tik du siaurojo gelež. traukinėliai. Tokiu būdu ir čia susisiekimas bus nenormališkas. Kiti traukinėliai liko Panemunėje.