Kauno miesto rotušės pastatas išgyveno daugybę pakilimų ir nuopuolių, jos erdvėms buvo suteiktos įvairiausios funkcijos. Prieš 170 metų čia rezidavo caras.
Kiekvienas Kauno istorijos tarpsnis darė vis kitokią įtaką miesto rotušės likimui. Visi jos gyvavimo tarpsniai išnagrinėti ką tik išleistoje Rimanto Šermukšnio knygoje "Kauno rotušė 1542–2010". Autorius dalyvavo šio istorinio pastato restauravimo darbuose ir surašė savo prisiminimus, taip pat rėmėsi archyviniais dokumentais ir architekto Žybarto Simonaičio surinkta medžiaga.
Kiekviename etape galima rasti įdomių, kauniečiams nežinomų faktų. Antai po Žečpospolitos padalijimo 1795 m. Lietuva pateko į Rusijos imperijos sudėtį, Kaunas tapo gubernijos centru. Tad, kaip rašoma knygoje, valdymo funkcijų pagausėjo, valdininkai nebetilpo viename rotušės pastate. Nors joje liko miesto valdyba, pastatas liko smulkių reikalų tvarkymo kontora.
XIX a. pradžioje rotušės pastatą eilinį kartą reikėjo remontuoti, tačiau miesto iždas buvo tuščias. Į rotušę pradėjo keltis įvairios pašalinės įstaigos, nes, kaip manoma, magistras nebeišgalėjo jo išlaikyti. 1824 m. rotušėje įsikūrė cerkvė, kai kuriose patalpose įrengti butai.
Rotušę gelbėjo 1837 m. suplanuotas caro Nikolajaus I vizitas į Kauną, kur jis turėjo dalyvauti karinėse pratybose. Suskubta remontuoti įvairius pastatus, tarp jų ir rotušę.
Rotušėje buvo įrengtas caro miegamasis ir tarnų kambariai. Be to, antrame aukšte įrengtas paradinis vestibiulis, caro priimamasis, pokylių salė, bufetas. Pirmame aukšte buvo rezidencijos virtuvė, maisto sandėlis.
Knygoje teigiama, kad po šių darbų rotušė pagražėjo tik iš išorės. Interjeru pasirūpinta vėliau. Pastatyti raudonmedžio baldai, caro miegamojo sienos išklijuotos žaliais apmušalais, kabineto – mėlynais, svetainės – dangiškais. Praustuvė ir daugelis indų – sidabriniai. Be to, sienas puošė gausybė veidrodžių, užuolaidų, patiesta prabangių kilimų. Patalpas puošė carų portretai, didžiulis laikrodis, masyvūs sietynai.
Naujasis caras, valdęs nuo 1855 m., važiuodamas pro Kauną, jame nebeapsistodavo. Keičiantis įnamiams prabangus caro rezidencijos interjeras nyko. Kelis mėnesius rotušėje gyvenęs Koriko sūnus Nikolajus Muravjovas, prieš išsikeldamas, išsivežė su savimi puošnius rotušės baldus ir, pasak to laikotarpio liudininkų, nepaliko nė vinies sienoje.
Naujausi komentarai