Lietuvos tūkstantmečio vėliava plėvesuoja ir aukščiausiame Afrikos kalnyne, Kilimandžaro viršūnėje. Kad ją ten nugabentų, kauniečiams Dainiui ir Ingridai nereikėjo nei turtingų rėmėjų, nei išskirtinės eilutės tūkstantmečio paminėjimo renginiams skirtame biudžete: pakako didžiulio jaunųjų žygeivių, draugų ir artimųjų palaikymo.

"Mums pavyko tai padaryti. Dviese su žmona Ingrida pasiekėme Uhuru – Afrikos stogą", – džiaugiasi praėjusią savaitę iš kelionės po Tanzaniją ir Keniją grįžęs Dainius Babilas.

Kelionė į kalnus Šv.Kristoforo žygeivių klubo nariams Dainiui ir Ingridai nebuvo naujiena: jų kojoms pakluso nemažai Europos valstybių aukščiausių kalnų viršūnių Alpėse, Karpatuose, Sudetuose.

"Tačiau Kilimandžaras tapo didžiausiu mūsų pasiekimu. Vis tik jis – ne tik aukščiausias Afrikoje, bet ir aukštesnis už visus Europos kalnus", – kopimo į 5895 m virš jūros lygio iškilusį kalną įspūdžiais dalijosi kaunietis.

Žygeiviai kopė tarptautinėje komandoje kartu su bendražygiais iš Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Airijos. Kopimas užtruko 6 dienas. Visas naktis žygeiviai praleido palapinėse ir džiaugėsi itin palankiu oru: nelijo ir buvo vos 12º C šalčio.

"Didžiausius sunkumus sukėlė didelis aukštis virš jūros lygio ir staigūs jo pokyčiai. Visiems skaudėjo galvas, buvo šalta dėl sulėtėjusios kraujo apytakos. Lietuviai nenaudojo vaistų nuo kalnų ligos ir papildomo deguonies, nors viršūnėje jo tėra mažiau kaip 50 proc., lyginant su įprastu deguonies kiekiu. Per dieną tekdavo išgerti 4–5 l skysčių, daugiausiai vandens. Taip pat padėjo žemaitiškas medus", – lietuviškais alpinizmo receptais dalijosi Dainius.

Po įkopimo žygeiviai įteikė Lietuvos tūkstantmečio ženklelius komandos draugams iš kitų valstybių. Visiems viršūnę pasiekusiems žygeiviams buvo įteikti nacionalinio parko sertifikatai, patvirtinantys, kad buvo įkopę į Kilimandžarą. Maršruto vartų ir stovyklaviečių registracijos knygos liudijo, kad šiemet žygeiviai iš Kauno galėjo būti pirmieji lietuviai, pasiekę Kilimandžaro viršūnę.

Prisipažinę, jog šiuo žygiu paminėjo ne tik Lietuvos tūkstantmetį, bet ir savo trisdešimtmečius, sutuoktiniai sako norį įkvėpti jaunus žmones siekti nematerialių tikslų.

"Nelaukime, kol šventę sukurs kiti, paskirkime savo didžiuosius darbus šiam jubiliejui", – sako D.Babilas ir rengiasi kauniečiams daugiau papasakoti apie įspūdingą kelionę. Visi norintieji kviečiami rytoj 18 val. apsilankyti Kauno įvairių tautų kultūrų centre (Šv. Gertrūdos g. 58) atvirame vakare "Jambo, Mzungu".

Renginio dalyviai galės apžiūrėti įstaigoje eksponuojamą Eglės Aukštakalnytės Hansen parodą "Mama Afrika", kurią sudaro šalia Kilimandžaro gyvenančių masajų fotografijos.