Šeštadienis. VDU Botanikos sodas. Pieno baltumo kaspinais, gėlių žiedais puošti suoleliai ir pavėsinė. Kelias į ją išklotas raudonu kilimu.

Įsitaisę kiek tolėliau, styginius instrumentus virkdo keturi muzikantai. Ore sklando už širdies griebiantys Franco Leharo operetės "Linksmoji našlė", Jacqueso Offenbacho "Barcarolle" muzikos garsai.

"Trūksta čia tik jūros", – žvelgdamas į žydinčias VDU Botanikos sodo erdves šyptelėja Kauno savivaldybės Civilinės metrikacijos biuro vyriausiasis specialistas Albertas Jakštas. Prieš dvi savaites ant Vieškūnų piliakalnio sutuokęs laimingą kauniečių porą, šeštadienio vidudienį tokią pačią procedūrą jis buvo pasirengęs kartoti Botanikos sode.

"Kas ta trečioji jaunavedžių pora, kurią tuoksiu čia, ir antroji šiandien? Įdomu, kur jie? – žvilgčiodamas į laikrodį nerimavo, tačiau humoro jausmo neprarado A.Jakštas: – Mokykloje mokytojos laukdavome keliolika minučių, o nesulaukę – eidavome namo. Dabar irgi darysime tą patį."

Dėl baikerių parado eismą Veiverių gatve laikinai teko sustabdyti, todėl jaunieji ir vėlavo. Simboliška, kad būtent vėlavimo kaltininkai į sutuoktuvių vietą ir atvežė kauniečius Astą Rupšytę ir Andrių Valiukonį.

Grakščiai nušokusi nuo motociklo, nuotaka pasitaisė gėlę plaukuose, stipriai suspaudė mylimojo ranką ir abu drauge žengė jų lūkuriuojančių Civilinės metrikacijos biuro darbuotojų link. Kelios minutės oficialių kalbų, liudininkų parašai, ant pirštų sublizgę aukso žiedai ir žiedlapių lietuje jiedu skendo jau būdami ponu ir ponia Valiukoniais.

"Mūsų laukia kitos santuokos", – į krepšį dėdamas per ceremoniją naudotus daiktus – Lietuvos trispalvę, santuokos sudarymo dokumentus, antspaudą – šyptelėjo A.Jakštas.