Kirgizija – kalnų kraštas, esantis tarp Kazachstano, Kinijos, Tadžikistano ir Uzbekistano – kol kas viena mažiausiai žinomų Vidurio Azijos šalių, kuri tik pamažu atsiveria užsienio turizmui.

Šalis gali pasigirti ne tik nepaprastu gamtos grožiu, kur dominuoja aukšti kalnų masyvai, tyri ežerai ir plačios stepės, bet ir autentiška klajoklių kultūra.

Isyk Kulo ežeras, kurio pakrantėje ir buvo surengta tradicinė kirgizų šventė, yra vienas didžiausių kalnų ežerų pasaulyje ir svarbiausias Kirgizijos turistinis objektas.

Šis druskingasis ežeras, esantis 1 609 metrų aukštyje, niekada neužšąla, todėl kirgizai jį vadina šiltuoju ežeru.

Ežero plotas siekia per 6 tūkst. kv. km, o jo didžiausias gylis – net 668 metrus.

Isyk Kulo ežero regionas buvo svarbus Šilko kelio punktas, todėl čia išliko daug istorinių paminklų.

Būtent šio ežero pakrantėje kasmet vyksta tradicinis Salbuurun festivalis.

Festivalio pavadinimas kilo nuo tradicinės medžioklės ant žirgų, kurioje šaudoma iš lanko ir dalyvauja ereliai bei šunys.

Žirgai Kirgizijoje turi ypatingą reikšmę ir yra neatsiejama šalies kultūros dalis.

Kirgizai istoriškai buvo puikūs raiteliai, o žirgai buvo ne tik transporto priemonė, bet ir socialinio statuso simbolis.

Dar ir šiandien jie tebėra svarbūs kaimo gyvenime ir kultūriniuose renginiuose.

Kirgizijos kalnų žirgai yra prisitaikę gyventi aukštikalnėse ir pasižymi ištverme.

Šįkart Salbuurun šventės dalyviai taip pat klausėsi ir gerklinio dainavimo, epinės poezijos, liutnios muzikos.