Apie 60 proc. visų elektros ir elektroninės įrangos atliekų „dingsta“ – yra išmetama pamiškėse, laukymėse, nukeliauja į šiukšlių konteinerius, iš kurių patenka į bendrus sąvartynus, o juose esančios pavojingos medžiagos patenka į aplinką. Kad situacija bent kiek pagerėtų, Lietuvoje organizuojama jau ketvirtoji aplinkosauginė-ekologinė akcija „Saugokime gamtą kartu!“. 

"ES valstybių pateikiami duomenys rodo, kad surenkama ir tinkamai perdirbama tik apie 30 proc. nebenaudojamos įrangos. Kai kuriose ES valstybėse gerokai viršijamas vienam gyventojui privalomas surinkti elektroninių atliekų kiekis (šiuo metu – 4 kg), tačiau Lietuvos nuo tokių skaičių gerokai atsilieka. Nors kiekvienais metais šių atliekų surenkama vis daugiau, mūsų šaliai pavyksta surinkti vos apie 3 kg elektros ir elektroninės įrangos atliekų vienam gyventojui““, – sako akciją inicijuojančios vienos didžiausių Lietuvoje atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovių „Žalvaris”  komercijos direktorius Sigitas Ašmonas. 

Pagal ES direktyvų reikalavimus, Lietuvoje privaloma surinkti ir perdirbti daugiau kaip 40 proc. Lietuvoje parduotos elektros ir elektroninės įrangos (toliau- EEĮ)  kiekio. Anot S. Ašmono, jei dabartinė padėtis nesikeis, Lietuvai bus sudėtinga įvykdyti naujus elektronikos atliekų surinkimo ir tvarkymo planus, ypač surenkant ir perdirbant smulkią buitinę techniką. 

Šių metų pradžioje  Europos Parlamentas patvirtino teisės aktą, kuris įpareigoja ES šalis surinkti bei perdirbti daugiau elektros ir elektronikos atliekų, nepriklausomai nuo to, ar šalys jau dabar atitinka esamus ES reikalavimus. ES šalys turės atitinkamai atnaujinti savo teisės aktus per pusantrų metų. Iki 2016 m. labiau pažengusios ES šalys turės per metus surinkti bent 45 t atliekų kiekvienam 100 t į rinką išleistos EEĮ, kurios toje šalyje buvo parduota prieš trejus metus (t. y. 45 proc.). Iki 2019 m. ši dalis arba turės padidėti iki 65 proc., arba šalys galės nuspręsti surinkti 85 proc. visų šios rūšies atliekų. Lietuvai ir kitoms šalims, kurioms trūksta atliekų surinkimo infrastruktūros ir yra mažesnis vartojimas (Bulgarijai, Čekijai, Latvijai, Lenkijai, Maltai, Rumunijai, Slovakijai, Slovėnijai, Vengrijai) leista iki 2016 m. surinkti 40 proc. prieš trejus metus parduotų EEĮ prekių svorio, o 65 proc. normą jos turės pasiekti iki 2021 m.

Skirtingai nei Lietuvos institucijos, EP nariai susirūpinę dėl ES šalyse susikaupusių elektros ir elektroninės įrangos atliekų kalnų. Kiekvienam vartotojui jų tenka vidutiniškai 16 kilogramų per metus, o visoje Europoje – apie aštuoni milijonai tonų per metus. Lietuvoje skelbiama statistika, kad šiuo metu tik apie 30 proc. susidarančių elektroninių atliekų yra surenkamos, apie 10 proc. patenka į sąvartynus. Likusi dalis, net apie 60 proc., arba nėra apskaitoma arba patenka į metalo laužo aikšteles ar dingsta kitais neaiškiais būdais.

„EEĮ atliekos Lietuvoje renkamos jau maždaug aštuonerius metus. Pagal tai, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo akcijose dalyvauja vis daugiau įmonių ir gyventojų, galime daryti išvadą, kad tik nuo mūsų pačių, nuo kiekvieno žmogaus atsakomybės ir ekologinio sąmoningumo priklauso bendras visos šalies EEĮ atliekų surinkimo rezultatas. Tikimės, kad jungtinės visuomeninių organizacijų, verslo ir sąmoningų piliečių pastangos padės Lietuvai išvengti elektroninių atliekų sąvartyno likimo“, - sako akcijos iniciatorės – atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovės „Žalvaris” – komercijos direktorius Sigitas Ašmonas.