Mokslininkai spėlioja, kad žmogų atsistoti ant dviejų kojų galėjo priversti labai paprasta priežastis. Tiesiog jiems reikėjo laisvų rankų, kad galėtų neštis daugiau maisto.

Tai galėjo padėti žmonėms išlikti, kai maisto pasiūla buvo gana skurdi.

Antropologai, tyrinėdami šimpanzes, pastebėjo, kad šios didžiosios beždžionės išsitiesia ir atlaisvina savo letenas, kai nori neštis mažai randamą maistą.

Naudodamos letenas šimpanzės gali paimti didesnę ėdalo dalį tiesiai konkurentėms prieš akis, rašo „Daily Mail“.

Kembridžo ir Kyoto universitetų mokslininkai tiki, kad būtent maisto stoka privertė žmogaus protėvius tapti dvikojais žinduoliais.

„Current Biology“ žurnale išspausdintas tyrimas aiškina, kad žmonijos protėviai gyveno besikeičiančiose gamtos sąlygose, kuriose nebuvo lengva rasti maisto.

Mokslininkai, tyrinėdami šimpanzes Gvinėjoje, nustatė, kad šios beždžionės dažniau stojosi ant dviejų kojų, kai maisto jų aplinkoje buvo mažiau.

Tyrinėtojai tiki, kad vis dažnesnis stojimasis ant dviejų kojų pakeitė žmogaus pirmtakų anatomiją. Žiūrint iš evoliucijos pusės, esant ribotam kiekiui maisto ir stovint ant dviejų kojų, buvo lengviau apsirūpinti maistu bei išgyventi.