Prasmės paieškos rutinoje

Parodoje eksponuojamas R.Ardzevičienės tapybos darbų ciklas "7 neuronai". Septyniuose paveiksluose, tarsi abstrakčiojo ekspresionizmo meistrų įkvėpta, autorė ekspresyviai išreiškia emocinę iškrovą ištaškydama tiesiai ant drobės. Tai tarsi apėmusios asmeninės panikos išliejimas ant drobės suvokus, "koks siaubas yra gyvenimo monotonija". Tai bandymas atrasti rutinos veiksmuose prasmę.

Autorė – diplomuota menininkė, baigusi Vilniaus dailės akademijoje taikomosios grafikos specialybę, parodose dalyvaujanti nuo 2009 m. Tapyba R.Ardzevičienei, pasak jos pačios, yra "atsipalaidavimo forma, kur gali būti laisvas, nepriklausomas, tikras, su savo nuotaika ir mintimis, toks, koks esi".

R.Ardzevičienė tapo stengdamasi "išjungti protą ir logiką". Jos kūriniai – "labiau būsenos nei konkrečios minties fiksacija".

Vaivorykštės spalvų seka

Ciklą neatsitiktai sudaro septyni darbai. Tai septynių besisukančių dienų, vis pasikartojančių metų metus, kol viskas pasibaigia, iliustracija. Viskas sukasi ratu ir nuolat kartojasi, tačiau kiekviena diena kaip ir spalva vis kitoje spalvoje suskamba kitaip, taip ir diena gali būti kitokia, nulemta tos dienos aplinkybių ar sutiktų žmonių.

Kuri spalva tikroji? Ir kokia gyvenimo monotonijos prasmė?

Neatsitiktinai pasirinkta ir septynių spalvų seka, gimstanti iš baltos spalvos ją išskaidžius per stiklo prizmę, išrikiuojant į spalvų spektrą kaip vaivorykštėje. Rytų filosofijoje vaivorykštės spalvų seka rikiuojamos septynios klasikinės čakros – vietos kuriose kaupiasi energija.

Žodis "čakra" išvertus iš sanskrito kalbos, reiškia "ratą". Kiekviena čakra turi savo funkciją ir yra siejama su tam tikra kūno sritimi, su nerviniais rezginiais, liaukomis, charakterio savybėmis, emocijomis. Apvalius kūną ir protą mes plečiame savo sąmonę, čakros greičiau bunda, padeda žmogui atsiskleisti. Kūnas funkcionuoja harmoningai. Žmogus atranda savo pašaukimą ir sėkmingai vykdo jį.

Suskambėjo skirtingai

R.Ardzevičienės ciklo "7 neuronai" paveikslai "lyg ir kažkur matyti", bet kartu ir kitoniški, nepalyginami, neturintys abstrakčiojo ekspresionizmo klasikų "nuvarvėjimų" ir labiau primena parodoje "A Dream I Dreamed" menininkės Yayoi Kusama sukurtą "Užmiršimo kambarį" ("The obliteration room") nei abstrakčiojo ekspresionizmo tapytojų darbus.

Skirtumas tik tas, kad Y.Kusama "Užmiršimo kambarį" sukūrė parodos lankytojai naikindami baltos svetainės interjerą, priklijuodami spalvotus apskritimus ten, kur patys norėjo, ir taip gramzdindami užmarštin menininkės sukurtą baltos svetainės prisiminimą. O R.Ardzevičienė tapydama ant drobės impulsyviai suklijavo spalvotus dažų burbulus – savo neuronus (nervų ląsteles), kad užmirštų ir sunaikintų kasdienės rutinos sukeltą paniką.

R.Ardzevičienė, pasirinkdama fonui vieną iš septynių vaivorykštės spalvų, ciklo "7 neuronai" paveikslus tapė tomis pačiomis vaivorykštės spalvomis, kurios kiekviename paveiksle suskambėjo skirtingai. Čia įsijungia ne tik menininkės fantazija, bet ir žiūrovo rega, nes spalva – tai regėjimo pojūtis. Neskaidrūs kūnai (paveikslai) įgauna tokią spalvą, kokios spalvos spindulius atspindi. Taip menininkė tarsi klausia, kuri spalva tikroji? Ir kokia gyvenimo monotonijos prasmė? Ir darbais atsako pirmiausia sau, kad visa yra susiję, kaip neuronai savo dendritais ir aksonais.

Kas: R.Ardzevičienės tapybos paroda "7 neuronai"

Kur: Kauno "Žalgirio" arenos restorane "Sala", Karaliaus Mindaugo pr. 50

Kada: Paroda veiks iki lapkričio 18 d.