„Sugalvojau, kad šitoje knygoje susitiks kunigas Vaižgantas ir kunigas R. Mikutavičius. Ieškojau paralelių, jų labai daug, dėl to ir tą knygą rašiau“, – sakė jau ne vieną knygą lietuvių literatams skyrusi A. Ruseckaitė.
Autorė pasakojo, kad abu kunigai dirbo Vytauto bažnyčioje, gyveno tame pačiame bute.
Aiškindama nakties motyvą pavadinime A. Ruseckaitė pažymėjo, kad kūrinyje Vaižgantas jau miręs, o „miręs žmogus dieną nelabai drįsta išeiti“. „Naktis man buvo tam tikra paslaptis ir tam tikra paguoda, fikcija ir mistika“, – pasakojo autorė.
Kuriant buvo svarbu, jog veiksmas vyktų netoli Vytauto bažnyčios ir buto, kur dabar yra Vaižganto muziejus. „Kaunas šį kartą veikėjas. Konkrečios gatvės, aikštė… Jie abu atkeliami į Kauną“, – sakė autorė.
Rašydama knygą A. Ruseckaitė lankė aprašomas vietas, fotografavo, tyrinėjo. Vis dėlto rasti informacijos apie kunigo R. Mikutavičiaus gyvenimą buvo nelengva. „Nors R. Mikutavičius iškeliavęs prieš 28 metus, apie jį medžiagos yra daug mažiau. Apie Vaižgantą jau ir laiškų, ir prisiminimų yra. Tuo tarpu R. Mikutavičiui skirta viena knygelė, parengta Viktoro Rudžiansko“, – aiškino autorė.
A. Ruseckaitė sakė ieškojusi informacijos apie R. Mikutavičiaus gyvenimą Amerikoje, darbus, prašė susipažinti su asmenine byla arkivyskupijoje. „Gavau malonų atsakymą, kad taip galite, 2048 m. (kai bus sukakę 50 metų nuo kunigo mirties, red. past.). Dabar patartume kol kas dar nieko nerašyti apie kunigą R. Mikutavičių“, – dalinosi ji.
Autorę nustebino tai, jog žmonės vis dar gerai prisimena kunigą, tačiau rašytinės medžiagos mažai. „Rašydama apie R. Mikutavičių norėjau atlikti tokią misiją. Vaižgantą aš šiaip myliu, ir muziejų štai kūrėme, o R. Mikutavičius buvo mūsų muziejaus mecenatas“, – kalbėjo A. Ruseckaitė, 1989-2019 m. vadovavusi Maironio lietuvių literatūros muziejui. R. Mikutavičius muziejui padovanojęs beveik 400 senų, XIX a. knygų, nupirko Vaižganto Gedimino žvaigždę ir ordiną.
Vaižganto buto-muziejaus edukatorius Remigijus Jakulevičius taip pat pabrėžė R. Mikutavičiaus indėlį į muziejaus atsiradimą. „Jeigu ne kunigas R. Mikutavičius, turbūt nebūtų J.Tumo-Vaižganto buto-muziejaus“, – sakė jis.
Renginio metu pristatytas ir šiemet rastas Vaižganto balso įrašas. Tarpukariu darytą Lietuvos radijo stoties įrašas nukeliavo į Ameriką. „Amerikos radijo stotis transliavo, įrašas grįžo į Lietuvos archyvus, ten mes jį radom“, – pasakojo R. Jakulevičius.
A. Ruseckaitė atskleidė, kad įrašo klausė daug kartų, o rašytojo balsą įsivaizdavo kitaip. „Cholerikas buvo, kaip jis sakė, gal sangvinikas labiau. O čia taip ramiai, toks labai kunigiškas šnekėjimas“, – sakė autorė.
Naujausi komentarai