Atskleidė, kokias knygas skaito kauniečiai

Tarp populiariausiųjų – Editos Mildažytės „Pelynų medus“, Abrahamo Verghesės „Vandens pažadas“, Freidos McFadden trileriai, tačiau skaitytojų dėmesio nestokoja ir klasika, biografijos bei knygos apie Kauno istoriją.

Laukia eilėse

Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos vartotojų aptarnavimo skyriaus vedėja Asta Meiliūnaitė-Gudaitienė pastebi, kad skaitytojų pasirinkimai įvairūs, tačiau šiuo metu ryškiausiai išsiskiria keli leidiniai.

„Šiuo metu populiariausios knygos – E. Mildažytės „Pelynų medus“, A. Verghesės „Vandens pažadas“, F. McFadden „Tarnaitė“ ir kitos šios serijos knygos. Taip pat labai skaitoma „Protingas investuotojas“ bei „Ir danguje teka upės“, – pasakojo A. Meiliūnaitė-Gudaitienė.

Anot jos, knygų populiarumui įtakos turi ne tik pačių skaitytojų pomėgiai, bet ir tai, kas vyksta kultūroje bei viešojoje erdvėje.

„Jei sukuriama knygos ekranizacija, knyga vėl tampa populiari. Įtaką daro ir socialiniai tinklai. Tai, kas populiaru visuomenėje, atspindi ir knygų pasirinkimas“, – sakė bibliotekininkė.

Vis dėlto kai kurios skaitymo tendencijos išlieka pastovios.

„Visuomet išlieka populiarūs detektyvai, istoriniai romanai. Dabar populiarėja ir biografijos“, – teigė A. Meiliūnaitė-Gudaitienė.

Bibliotekininkė pastebi išskirtinį kauniečių susidomėjimą savo miesto istorija. Kaskart pasirodžius naujai knygai apie Kauną, skaitytojai jos laukia, o prie kai kurių leidinių susidaro eilės.

Skirtingų kartų poreikiai

Skirtingo amžiaus skaitytojų pasirinkimai taip pat nevienodi. Jaunimą dažniau domina romantinė fantastika, o vyresni skaitytojai renkasi biografijas, klasiką ir knygas, leidžiančias į jau pažįstamus kūrinius pažvelgti iš naujo.

Kauno apskrities viešosios Ąžuolyno bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyresnioji bibliotekininkė Ieva Lubienė taip pat pastebi ryškius amžiaus grupių skirtumus.

„Jaunoji karta linkusi į populiariąją, greitąją literatūrą, kur daug veiksmo, meilės, išgyvenimų, o vyresnio amžiaus žmonės renkasi klasiką, gylį, prasmingesnes, intelektualias knygas“, – sakė I. Lubienė.

Jaunoji karta linkusi į populiariąją, greitąją literatūrą, kur daug veiksmo, meilės, išgyvenimų, o vyresnio amžiaus žmonės renkasi klasiką, gylį, prasmingesnes, intelektualias knygas.

Tarp populiariausių Ąžuolyno bibliotekos knygų, kaip ir V. Kudirkos viešojoje bibliotekoje – E. Mildažytės „Pelynų medus“, kurios laukia net 80 skaitytojų, taip pat A. Verghese „Vandens pažadas“. Kitos šioje bibliotekoje skaitomiausios – Ayn Rand „Šaltinis“, Nino Haratischwili „Aštuntas gyvenimas (Brilkai)“, Colleen Hoover romanai.

„Šis knygų penketukas jau eilę metų yra tarp rezervuojamų, šios knygos niekada neužsilieka fonde“, – atkreipė dėmesį I. Lubienė.

Bibliotekininkė pastebi, kad populiarios išlieka ne tik neseniai išleistos knygos. Skaitytojai sugrįžta ir prie klasikinių kūrinių, ypač kai apie juos iš naujo primena kino ekranas.

„Išlieka populiarios naujai perleistos lietuvių ir užsienio autorių knygos, jau laikomos klasika. Pavyzdžiui, Emily Brontë knyga „Vėtrų kalnas“ tapo vėl populiari pasirodžius ekranizacijai“, – sakė ji.

Socialinių tinklų įtaka

Ne visada knygą išpopuliarina vien jos turinys. Skaitytojų pasirinkimams įtakos turi ir žinomi žmonės, knygų klubai.

„Jei žymesnis žmogus pasidalija knygos rekomendacija ar knygų klubas skaito kokią nors knygą, ji išpopuliarėja“, – sakė Ąžuolyno bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyresnioji bibliotekininkė Ingrida Ožalienė.

Anot jos, tarp jaunimo ypač paklausios psichologinės, saviugdos ir savęs ieškojimo knygos. Šiuo metu net 70 skaitytojų laukia Mel Robbins knygos „Leisk jiems“.

Skaitytojai į biblioteką ateina skirtingai nusiteikę: vieni jau žino, kokios knygos nori, kiti tikisi bibliotekininko rekomendacijos.

„Žmonės klausia, ką galime patarti iš psichologijos, sveikatos ar mitybos knygų. Esame pasidarę populiariausių, naujesnių įvairių žanrų knygų, kurias galime rekomenduoti skaitytojams, sąrašus“, – pasakojo I. Ožalienė.

Ji pati kauniečiams siūlytų atsigręžti į savo miesto istoriją.

„Kiekvienam kauniečiui rekomenduočiau perskaityti Viktorijos Vitkauskaitės knygą „Namai ir likimai“. Tai knyga apie kauniečių mylimą Žaliakalnį, jame gyvenusius žmones, šeimas, namus ir architektūrą. Tokios knygos skaitymas – tai Kauno pažinimas“, – sakė bibliotekininkė.

Sugrįžta jaunimas

Bibliotekų darbuotojai pastebi ne tik knygų pasirinkimo, bet ir pačių lankytojų pokyčius. Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos duomenimis, skaitomumas pastaruoju metu augo – 2025 m. antrąjį ketvirtį buvo išduota apie 330 tūkst. leidinių, o tuo pačiu laikotarpiu šiemet – apie 440 tūkst.

Po modernizacijos Ąžuolyno bibliotekoje atsirado daugiau skaitytojams skirtų darbo vietų, todėl čia vis dažniau užsuka jaunimas – ne tik skaityti, bet ir mokytis. Tarp tokių moksleivių – Vytauto Didžiojo universiteto klasikinio ugdymo licėjaus dvyliktokas Rytis Petkevičius.

„Mane labiausiai traukia patriotinė arba romantizmo epochos literatūra. Mėgstu skaityti Maironį, Antaną Baranauską, iš užsienio literatūros – Viktorą Hugo“, – pasakojo R. Petkevičius.

Iš neseniai skaitytų knygų jis išskyrė George Sand „Mažąją Fadetę“. Pasak jaunuolio, ši knyga aktuali ir šiandien, nes kalba apie žmogaus vidinį pasaulį ir primena, kad svarbiausia – ne išorė.

Erdvės: po modernizacijos Ąžuolyno bibliotekoje atsirado daugiau skaitytojams skirtų darbo vietų, todėl čia vis dažniau užsuka jaunimas – ne tik skaityti, bet ir mokytis. / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Svarbios ir erdvės

Bibliotekos skaitytojams tampa ne tik vieta pasiimti knygą. Kaunietis Regimantas, sutiktas Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje, pasakojo, kad čia jį traukia didelis leidinių pasirinkimas ir pati bibliotekos atmosfera.

„Kai skaitai knygas iš bibliotekos, jauti jų aurą. Čia taip pat daug didesnis pasirinkimas nei knygynuose – galima rasti nuo labai senų leidinių iki šiuolaikinių knygų“, – teigė jis.

Kaip vieną labiausiai įsiminusių knygų jis įvardijo Mindaugo Milinio romaną „Klastotė“.

„Tai viena paskutinių mano skaitytų knygų, tikrai patiko. Tai romanas, keliantis klausimą, kaip išsaugoti žmogiškumą, kai nuolat tenka priimti sudėtingus sprendimus“, – užsiminė skaitytojas.

Bibliotekų duomenys ir pačių skaitytojų pasakojimai rodo, kad vieningo kauniečio skaitytojo portreto nėra – jis turi daug veidų. Vieni ieško naujausių romanų, kiti grįžta prie klasikos, treti domisi saviugda ar Kauno istorija. Tačiau eilės prie populiariausių knygų liudija – skaitytojų susidomėjimas bibliotekomis išlieka gyvas, o knygų pasirinkimus vis dažniau formuoja ne tik pati literatūra, jos turinys, bet ir ekranizacijos, socialiniai tinklai ir aplinkinių rekomendacijos.