Palėpės lobiai
Šiurpiomis istorijomis apipintos palėpės nėra pati jaukiausia namo vieta. Vieni bijo akistatos su milžiniškais graužikais, kiti – baltaskvernių vaiduoklių, bet Eglė senelio palėpei nuo mažų dienų jautė nepaaiškinamą trauką. Išvydusi į duris atremtas kopėčias, mergaitė prašydavosi užlipti viršun ir pasidairyti, kokie lobiai ten slepiasi.
„Pirmieji mano palėpės radiniai buvo senas medinis radijo rėmas, prosenelės spintelės durelės ir seni audimo širmų rėmai. Daiktai mane labiausiai sužavėjo savo autentiškumu – ilgą laiką neliesti, jie atrodė pilni istorijų. Tik gebėk visas jas skaityti!“ – laikui bėgant Eglės Mastauskienės domėjimasis sendaikčiais ir vintažiniais daiktais tik stiprėjo.
Niekada nesivaikiusi garsių vardų, mergina dėvėtus ir naudotus daiktus ėmė vertinti ne kaip trūkumą, o kaip privalumą. Taip į jos spintą iš Aleksoto turgaus atkeliavo badmintono raketės ir odiniai ilgaauliai, kuriuos Eglė įsigijo būdama vos keturiolikos metų. Kaubojiško tipo odiniai batai ant medinio kulno tik darsyk paliudijo tiesą, kad seni daiktai yra laiko patikrinti. Turgavietėje įsigytų ilgaaulių kulnais miesto grindiniu Eglė kaukšėjo, iki kol jai suėjo 28-eri!
„Esu minimalistė, kuri retkarčiais mėgstu pabūti spalvotame eklektikos pasaulyje. Mano stilius yra kažkas tarp bohemiškos eklektikos ir skandinaviško minimalizmo. Mėgstu vintažinius akcentus – įdomias rankines, oversize švarkus, diržus ir kitus aksesuarus“, – leidusi dirstelėti į savo asmeninę erdvę, netrukus moteris pakvietė į kitas, atviras visiems vintažo mylėtojams.
Posūkis: E. Mastauskienės meilė sendaikčiams virto verslu. / E. Cickevčiaus nuotr.
Įkvėpė kūrybai
Suvokdama, kad antrinis panaudojimas yra tiesiausias kelias į tvarumą, prieš dešimtį metų Eglė atidarė šventinių atributų nuomos studiją „Dekū“ ir sukūrė pirmąją vintažo kolekciją. Į lentynas nugulė įspūdingos žalvario žvakidės, vazos, desertiniai stalo indai ir kiti išskirtiniai interjero daiktai su savomis istorijomis.
Interjero dizaino knygos, katalogai su to laikmečio namų nuotraukomis ir kelionės sužadino dar didesnį smalsumą pažinti senąjį pasaulį su to meto formomis, tekstūromis, spalvomis ir nuotaikomis. Taip gimė prekės ženklas „Golden Flea“ – virtuali ir fizinė, rankomis čiuopiama, sendaikčių ir tvarių namų parduotuvėlė. Lytėjimas, anot moters, labai svarbus procesas. Daiktą pirmiausia reikia pajausti, o tik tada pirkti.
Parduotuvės-showroomo įrengimas užtruko, nes Eglė sau iškėlė užduotį erdves sukurti statybos priemonėmis iš antrų rankų arba jau turimų resursų. Dėl to teko atlikti ne vieną restauravimo ir atnaujinimo projektą.
Rinkdama „auksines blusas“ visada vadovaujuosi savo estetika – kas man atrodo stilinga, kokybiška ir įdomu.
„Tai buvo ilgai lauktas ir asmeniškai man labai svarbus projektas, nes iki tol niekada neturėjau savo fizinės darbo vietos, nors visą gyvenimą dirbu laisvai samdomą darbą“, – E. Mastauskienė džiaugėsi, kad pavyko sukurti antruosius namus, kuriuose skamba mylima muzika ir gimsta naujos idėjos.
Kas užsuka pas Eglę į svečius? Autentišką dizainą, rankų darbą, nesenstančias ir tvarias medžiagas vertinantys žmonės, kuriuos moteris vadina šiuolaikiniais kolekcionieriais. Skirtingai nei daugumai, daiktas jiems nėra būtinybė, o dvasinio vartojimo reikšmė kur kas svarbesnė nei globalinis besaikio pirkimo procesas.
„Esu girdėjusi kalbų, kad su senais daiktais galima parsinešti buvusio šeimininko energiją. Manau, tai nesąmonės. Naudotus automobilius ir nekilnojamąjį turtą perkame apie tai negalvodami. Vadinasi, būtent daiktams sugalvojame kažkokį pretekstą, kodėl jie turėtų būti blogesni už naujus. Tačiau manau, kad su jaunosiomis kartomis šis stereotipas išnyks“, – E. Mastauskienė pastebėjo, kad, vedami ilgesio praeičiai, šiuolaikiniai žmonės senuosius daiktus integruoja į šiandienį pasaulį.
Procesas: kiekvieno daikto paieškos – tarsi naujas nuotykis / E. Cickevčiaus nuotr.
Vadovaujasi estetika
Šiandien „Golden Flea“ asortimente daugiausia vyrauja 1980-ųjų ir 1990-ųjų dizainai, ilgaamžės, tendencijų ar madų nesivaikančios, šiuolaikiniuose namuose derančios detalės, kurias pati Eglė vadina auksinėmis blusomis, įkvepiančiomis žmones kurti savitus, autentiškus ir stilingus namus, į kuriuos visuomet gera grįžti.
„Rinkdama „auksines blusas“ visada vadovaujuosi savo estetika – kas man atrodo stilinga, kokybiška ir įdomu. Žinoma, kartais laimi ir tam tikri prekės ženklai, kurie rinkoje visada turės paklausą“, – paklausta, kas praeina jos filtrą, E. Mastauskienė tikino, kad savo veikloje prioritetą teikia tvarumui ir antriniam panaudojimui, todėl stengiasi atrinkti kokybiškus, ilgaamžius daiktus, pagamintus iš natūralių medžiagų.
Tarkim, keraminė mimo galva, sukurta Vakarų Vokietijos keramikų, brutalistinio dizaino ispanų skulptoriaus ir dizainerio Davido Marshallo dubuo, vintažinis „Kare design“ šviestuvas-kriauklė.
Kartais „auksinių blusų“ paieškos primena smagų nuotykį, kartais daiktų ji ieško pagal iš anksto sugalvotas kolekcijas, kuriomis nori pasidalinti savo elektroninėje parduotuvėje.
„Pavyzdžiui, nerūdijančio plieno, wabi-sabi estetikos įkvėpta, „Milan Memphis design“ inspiruota ar panašios kolekcijos. Jos padeda sutelkti dėmesį, nepasiklysti tarp daiktų įvairovės ir atrinkti tuos daiktus, kurie ne tik mane džiugina. Svarbiausias atrankos kriterijus – daikto kokybė“, – pasakojo E. Mastauskienė.
Jei daiktai turi defektų, su senelio ir mamos pagalba Eglė stengiasi juos sutvarkyti ir grąžinti į geriausią autentišką būklę.
E. Cickevčiaus nuotr.
Prisijaukino Italiją
Ieškodama „auksinių blusų“ Eglė išmaišė ne vieną sendaikčių turgų ir gali pasakyti, kad Lietuvos ar Nyderlandų asortimentas nėra toks įvairus kaip, tarkim, Italijos. Šio krašto turgavietės, anot pašnekovės, pasitarnauja tarsi vadovėliai, iliustruoti žymiausiais dizaino pavyzdžiais. Čia galima rasti daugiau prabangesnių, kokybiškesnių ir vertingesnių daiktų, pagamintų rankomis, pasitelkus aukščiausią meistrystę, naudojant kokybiškesnes medžiagas, tokias kaip medžio masyvas, plienas, natūralus akmuo.
„Italijos pramoninio dizaino istorija – labai įdomu. Pavyzdžiui, dauguma prekių ženklų išsaugojo autentiškas meistrystės tradicijas ir savo produktus gamina Italijoje, o tai užtikrina Made in Italy standartus – stilių, kokybę ir originalų dizainą“, – anot E. Mastauskienės, ieškodama „auksinių blusų“ ji nesivaiko konkrečių vardų, dizainerių, prekės ženklų ar tendencijų. Pirmenybę teikia daiktams, kurie jos akį patraukia išskirtiniu dizainu, meistrystės ir kokybės deriniu. Tai gali būti įprasti, bet savo dizainu įdomūs, buityje naudojami daiktai, o taip pat – dizaino istoriją pakeitę išskirtiniai objektai.
Vintažinių daiktų paieškos, anot pašnekovės, reikalauja ne tik aštrios akies, bet ir laiko. Ypač dabar, kai dirbantys vintažo pasaulyje leidžiasi į savotiškas lenktynes.
„Dabar kaip niekad anksčiau vintažas tapo paklausus dėl savo kokybės, įdomių dizainų, sentimentų seniesiems laikams. Taip stipriai išaugus paklausai, labai pakilo ir kainos vintažo rinkoje. Dėl to tenka nemenkai paplušėti, stengiantis suderinti palankesnes kainas ir atrenkant geros kokybės daiktus, nes jų mažėja su kiekviena diena“, – darbo subtilybėmis dalijosi E. Mastauskienė.
E. Cickevčiaus nuotr.
Išskirtinė kolekcija
Flirtas tarp Eglės ir Italijos peraugo į siautulingą romaną – išskirtinio itališko vintažo ir sendaikčių kolekciją, dizaino ir architektūros renginį „Molto Italiano“, pasakojantį apie daiktus, geriausiai atspindinčius Made in Italy fenomeną – stilių, kokybę ir originalų dizainą. Ekspozicijoje – nuo nerūdijančio plieno espresso puodelių, ryškiaspalvių „Memphis Milano“ judėjimo įkvėptų daiktų iki šimtametę meistrystę iliustruojančių murano stiklo dirbinių ir dizaino istoriją pakeitusių kūrinių. Kiekvienas Italijoje pagamintas daiktas pasižymi įdomiu, savitu ir unikaliu dizainu.
Ši „Golden Flea“ vintažo ir sendaikčių kolekcija vizualiai iliustruoja ir pristato italų dizaino istoriją per skirtingus laikotarpius, medžiagas, spalvas ir formas. Laikinai apsistoję Mykolo Žilinsko dailės galerijoje, eksponatai lankytojams prieinami nuo gegužės 23-osios.
„Daiktus lankytojai gali ne tik apžiūrėti, bet ir paliesti, išbandyti ir, žinoma, įsigyti“, – itališkam nuotykiui kauniečius ir miesto svečius kvietė E. Mastauskienė.
Nors pastaruoju metu gyvena šiuo projektu, Eglė nepaleidžia ir kitų idėjų, kurių apstu jos galvoje.
„Visai neseniai „Golden Flea“ papildė dvi naujos produktų kategorijos – šviestuvai ir baldai. Labai norėčiau skirti daugiau laiko šių kategorijų kolekcijoms ir į Lietuvą atvežti daugiau įvairesnių radinių. Taip pat ilgą laiką svajoju pradėti rašyti ilgesnius įrašus apie pramoninį dizainą ir jo istoriją. Kaip meistrus pakeitė dizaineriai, kokie atradimai ir išradimai padėjo sukurti naujų formų, tekstūrų, kokią įtaką tai padarė dizaino pasauliui, – E. Mastauskienė prasitarė ir dar apie vieną svajonę. – Galiausiai, labai norėčiau, kad ateityje vintažo kolekcijos ir edukacija apie jį žengtų koja kojon. Kiekvienas vintažo mylėtojas yra šių dienų kolekcionierius. Todėl norisi juos pakviesi į kitokias patirtis, kurių metu galėtų susipažinti su dizaino istorija ir pradėti kurti savo unikalią vintažo kolekciją. Dėl to organizuojame ir antrąjį „Molto Italiano“ renginį.“
Naujausi komentarai