Atsakomybė savo noru

Du jauni, veržlūs ir architektūra besidomintys verslininkai modernizmo epochą menančio buto ieškojo net kelerius metus, kol galiausiai jį aptiko žymaus tarpukario architekto Edmundo Alfonso Fryko suprojektuotame daugiabutyje Gedimino g. 48.

Įsigyti butą į paveldo sąrašus įtrauktame pastate – didelė atsakomybė. Tačiau verslininkai sako norį suteikti galimybę modernizmo pastatus aplankyti ir su jų interjeru susipažinti platesnei visuomenės daliai. "Tai nėra verslas, tai mūsų indėlis miestui. Savo duoklę Kaunui norime atiduoti sukurdami galimybę susipažinti su miesto architektūra ir būdingais tarpukario laikotarpio interjerais", – tikina bičiuliai.

Tiesa, prieš atveriant duris visuomenei, buto dar laukia nemenkos permainos. K.Banys ir P.Gaidamavičius nori butui grąžinti, kaip patys teigia, pirminę būseną, restauruoti jį taip, kad šis atrodytų kaip anuomet, tarpukariu. Todėl artimiausiu metu plastikinius langus keis dvigubo medžio langai, šiuolaikiškus radiatorius – senoviniai, ketaus, tik jau kiek ekonomiškesni.

"Tikimės tapti pavyzdžiu kitiems paveldo savininkams. Galbūt ne visi į paveldo sąrašus įtrauktų namų ir butų savininkai turi galimybių domėtis interjero subtilybėmis, todėl dažnai paveldo objektai yra niokojami, o ne restauruojami. Nors iš tiesų tai gana paprasta", – pabrėžia kauniečiai.

Tikimės tapti pavyzdžiu kitiems paveldo savininkams. Galbūt ne visi į paveldo sąrašus įtrauktų namų ir butų savininkai turi galimybių domėtis interjero subtilybėmis, todėl dažnai paveldo objektai yra niokojami, o ne restauruojami.

Nekurs muziejaus

Tarpukario butams būdingu funkcionalumu besižavintys jaunuoliai įsitikinę, kad gyventi apsuptiems XXI a. patogumų galima ir negriaunant praeities. Tai įrodyti – vienas esminių bičiulių siekių: "Nenorime buto paversti muziejumi, norime jį restauruoti ir pritaikyti žmonėms."

Tai autentiško buto savininkai daro itin atsakingai, gilindamiesi į buto istoriją, nepraleisdami nė vienos istorinės smulkmenos. Jau kuris laikas jie renka išlikusias buto nuotraukas ir ieško pasakojimų apie tai, kaip jis atrodė anksčiau.

"Kauno regioniniame valstybės archyve pavyko rasti buvusio pastato savininko Prano Gudavičiaus bylą, kurioje deklaruotos jo pajamos iš nuomos. Pirmajame pastato aukšte P.Gudavičius buvo įkūręs savo kliniką ir gyveno pats, o visus kitus aukštus nuomojo. Bute, kurį įsigijome, buvo įsikūrusi Kauno apskrities mokesčių inspekcija ir inspektoriaus butas", – buto istoriją pasakojo verslininkai.

Sužinoję, kad buto sienas kadaise galbūt puošė sieninė tapyba, K.Banys ir P.Gaidamavičius planuoja atlikti cheminius tyrimus. "Šį butą pasirinkome dėl gerai išlikusių vertingųjų savybių ir nepakitusio funkcionalaus išplanavimo, bet net negalėjome įsivaizduoti, kad trijuose kambariuose po keliais dažų sluoksniais slepiasi skirtingais art deco ornamentais tapytos juostos, tai tikras lobis", – džiaugiasi buto šeimininkai.

Pavyzdys užkrės ir kitus?

2018-ųjų pradžioje restauruotą butą visuomenei pristatyti besiruošiantys šeimininkai ir toliau medžioja tarpukario epochos modernizmo stiliaus butus.

"Tai mums tapo savotiška popamokine veikla", – juokauja verslininkai.

Jiedu įsitikinę, kad laikinoji sostinė šiuo metu išgyvena savo renesansą ir iki 2022 m., kada miestas taps Europos kultūros sostine, susidomėjimas Kaunui būdinga tarpukario modernizmo architektūra tik augs. Kas žino, gal iki to laiko Kaune atsiras ne vienas toks žmonėms ir kultūrai atviras butas?