- Guoda Andruškevičiūtė, Eglė Burbaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Cirko režisierius R. Magro apie aitvarų magiją Zapyškyje: viskas prasidėjo nuo lietuvių mitologijos
-
Cirko režisierius R. Magro apie aitvarų magiją Zapyškyje: viskas prasidėjo nuo lietuvių mitologijos
-
Cirko režisierius R. Magro apie aitvarų magiją Zapyškyje: viskas prasidėjo nuo lietuvių mitologijos
-
Cirko režisierius R. Magro apie aitvarų magiją Zapyškyje: viskas prasidėjo nuo lietuvių mitologijos
-
Cirko režisierius R. Magro apie aitvarų magiją Zapyškyje: viskas prasidėjo nuo lietuvių mitologijos
-
Cirko režisierius R. Magro apie aitvarų magiją Zapyškyje: viskas prasidėjo nuo lietuvių mitologijos
-
Cirko režisierius R. Magro apie aitvarų magiją Zapyškyje: viskas prasidėjo nuo lietuvių mitologijos
-
Cirko režisierius R. Magro apie aitvarų magiją Zapyškyje: viskas prasidėjo nuo lietuvių mitologijos
Šiomis dienomis peizažas šalia senosios gotikinės Zapyškio bažnyčios ėmė radikaliai keistis – pievoje atsirado aštuonių metrų aukščio trapecija, pradėjo ryškėti apvalios cirko aikštės kontūrai. Viso to sumanytojas – visame pasaulyje gerai žinomas italų šiuolaikinio cirko režisierius Roberto Magro, kuris į Zapyškio aitvarų festivalį „Tarp žemės ir dangaus“, vyksiantį jau šį šeštadienį, atsigabeno tarptautinę artistų trupę – akrobatus, aktorius ir šokėjus.
Trupė jau ruošiasi pasirodymui repetuodami sudėtingus akrobatinius triukus, o režisierius jiems dėsto savo viziją italų, anglų, prancūzų kalbomis. Viskas tam, kad festivalio pieva virstų cirko arena su specialiai festivaliui sukurtu unikaliu šiuolaikinio cirko šou „Circo Aquilone“ („Aitvarų cirkas“). Su Kauno rajoną jau spėjusiu pamilti režisieriumi, kurį žiūrovai tikrai įsiminė iš pernai Paštuvos miške surengto unikalaus pasirodymo, kalbamės atradę laisvą akimirką įtemtoje jo dienotvarkėje.
– Pirmiausia pradėkime nuo to, kaip viskas prasidėjo: kada ir kaip supratote, kad norite būti cirko menininku, o vėliau – šios srities režisieriumi? Papasakokite mums šiek tiek istorijos.
– Viskas prasidėjo man būnant vaiku, kai savo namuose pradėjau parodijuoti televizijos šou, o mano tėvai sukviesdavo giminaičius ir draugus manęs pasižiūrėti. Aš darydavau tokius pasirodymus kiekvieną šeštadienio vakarą kai buvau ketverių. Man patiko linksminti auditoriją, patiko būti miestelio juokdariu. Augdamas norėjau būti televizijos komiku ar kabareto žvaigžde, turėjau svajonę linksminti žmones. Vėliau supratau, kad už televiziją ar kabaretą įdomiau gali būti gyvi pasirodymai, tad ėmiau kurti gatvėse ir lankyti cirko pamokas. Ilgainiui iškeliavau į tarptautinę cirko mokyklą Paryžiuje, tapau profesionaliu cirko artistu ir su didele kompanija ėmiau keliauti po visą Europą. Keliaudamas ėmiau domėtis tuo, kaip dirba žymūs režisieriai, kaip yra pastatomi dideli šou, ėmiau stebėti labai daug įvairių cirko šou – ne tik dėl malonumo, bet ir tam, kad suprasčiau, kaip jie yra pastatomi. Visada domėjausi režisūra ir ilgainiui „užaugau“ iki šios profesijos. Iš cirko artisto tapti cirko režisieriumi man buvo labai natūralu, nes tuo domėjausi, to siekiau daug metų. Taip pat natūraliai mano gyvenime atsirado ir cirko mokytojo profesija.
Režisierius Roberto Magro. / R. Magro asmeninio archyvo nuotr.
– Kokia buvo sunkiausia kliūtis, kurią turėjote įveikti, kai nusprendėte imtis didelių pastatymų ir valdyti didelius projektus visame pasaulyje?
– Žinote, aš gyvenime neturėjau kliūčių. Fantazija juk neturi kliūčių. Yra tik kasdienio gyvenimo sunkumai, tokie, kaip pinigai, komanda ar gamyba, bet tai – ne kliūtys. Gal aš ne visada turėjau atviras duris, bet visada žinojau, kuriuos įrankius man reikia paimti, kad pralaužčiau tas duris. Kliūtis yra tada, kai tu nežinai, kaip eiti toliau, bet man taip nebūna. Na, pavyzdžiui, stiklas už mūsų (rodo į duris) nėra kliūtis, aš galiu jas atidaryti arba sudaužyti, bet vis vien aš atsirasiu už jų. Taigi, galiu pasakyti, kad aš neturėjau kliūčių savo karjeroje.
– Ar jūsų darbas jums yra ir hobis?
– Žodžio „hobis“ nėra mano žodyne, aš turiu žodį „aistra“. Kai turi aistrą, ja ir seki. Aš esu tarsi laiškininkas, nuolat siunčiantis žiūrovams laiškus, parašytus su aistra.
– Ar kada nors girdėjote apie aitvarų festivalį Zapyškyje, kuomet dienai šis miestelis tampa Lietuvos aitvarų sostine?
– Ne, nebuvau girdėjęs ar dalyvavęs jame iki šiol. Paskutinį kartą laikiau aitvarą kai man buvo gal penki metai. Taigi man tai bus nauja patirtis.
– Dabar pakalbėkime apie „Circo Aquilone“, kas išvertus iš italų kalbos reiškia „Aitvarų cirkas“. Ar galite pasakyti, nuo ko viskas prasidėjo?
Organizatorių nuotr.
– Viskas prasidėjo nuo idėjos sukurti šou, kuris būtų įkvėptas lietuvių mitologijos apie aitvarus. Aš paprašiau lietuvių atsiųsti man tokios informacijos, tada „nėriau giliau“, atlikau savo tyrimą ir pasiėmiau iš tos informacijos tam tikrus mitus, ant kurių ir pradėjau kurti naują istoriją, sujungdamas seną su nauja, kurdamas magišką realizmą. Nuoširdžiai manau, kad Europoje nėra tiek daug šalių, kurių mitologija būtų taip glaudžiai susijusi su aitvarais. Dalis tos informacijos buvo išties juokinga, juk kas galėtų pagalvoti, kad aitvarai maitinasi tik kiaušiniais arba kad aitvaras išsirita iš septynerius metų perėto juodo gaidžio kiaušinio.
Taip pat mane jaudina ir dabartinė Europos situacija, karas Ukrainoje, todėl ši tema irgi yra įpinta į pasirodymą. Tai nėra atsitiktinumas, kad mes šou matysime piktą cirko vadovą, kuris nuleidžia aitvarus iš dangaus ir padaro juos savo vergais. Tai subtilios metaforos apie tai, kaip atimama laisvė iš žmonių, paverčiant juos tuo, kuo jie nėra. Net ir cirko vadovo pavardė yra Tupinas, panaši į mums visiems gerai žinomo diktatoriaus. Bet aš nenoriu jums visko atskleisti, šou reikia pamatyti.
– Ar galite trumpai pristatykite pagrindinę šou idėją ir ko gali tikėtis mūsų publika?
– Jeigu labai trumpai – tai istorija apie mažą mergaitę, kuri nuėjo į cirką ir atrado, kad jame pasirodo aitvarai. Ji išgelbėja vieną aitvarą ir tai darydama suvokia savo svajonę – tapti dainininke.
– Koks būtų vienas žodis, kuris apibūdintų „Circo Aquilone“?
– Tai „magija“.
I. Venslavičiaus nuotr.
– Sakykite, kuo šiuolaikinis cirkas skiriasi nuo tradicinio?
– Oi, daugeliu aspektu, bet labiausiai tuo, kad nori „sulaužyti“ skaičius ir eiliškumą. Šiuolaikinis cirkas visada stengiasi papasakoti unikalią istoriją, apjungdamas muziką, teatrą, cirką, akrobatiką. Klasikiniame yra pranešėjas ir pasirodymo numeriai.
– Lietuvoje pasirodėte jau ne kartą, esate vedęs ne vieną meistriškumo kursą studentams. Sakykite, kaip matote šiuolaikinį cirką Lietuvoje?
– Lietuvoje šiuolaikinis cirkas po truputį auga. Aš manau, kad žiūrovai po dešimt metų bus labiau prie to įpratę, kaip dabar tai yra įprasta tokiose šalyse kaip Prancūzija, Italija, Ispanija ar Vokietija. Ten yra natūralu cirko šou eiti žiūrėti į teatrą, o ne į cirko palapinę. Tas suvokimas labai priklauso nuo šalies ir kultūros. Pavyzdžiui, kada Lietuvoje išgirdus žodį „šokis“, jūs supratote, kad šiuolaikinis šokis skiriasi nuo baleto? Prieš dvidešimt, dešimt, o gal penkis metus..? Dabar, kai pasakai žodį „šokis“ Lietuvoje, jau turi patikslinti koks tai šokis. Kaip ir su muzika – juk yra daug jos žanrų. Manau ateis metas ir Lietuvoje, kai pasakius žodį „cirkas“, žiūrovas klaus ar tai tradicinis, ar šiuolaikinis. Gal tai užtruks dešimt metų, bet taip bus. Taip tikrai bus.
Šou „Circo Aquilone“ („Aitvarų cirkas“) įvyks jau šį šeštadienį nuo 21.30 val. greta senosios Zapyškio bažnyčios, kur jau 18-tą kartą vyks aitvarų festivalis, praeitais metais pakeitęs statusą ir iš respublikinio tapęs tarptautiniu. Įvairios veiklos vyks visą dieną: nuo 14 val. prasidės aitvarų dirbtuvės, 15 val. įvyks festivalio atidarymas, 15.30 val. grupės „Jauti“ koncertas, 17 val. prasidės aitvarų varžybos, o 18.30 bus apdovanoti jų nugalėtojai. Visus vakare linksmintis sukvies 20 val. įvyksiantis Lino Adomaičio koncertas, o po jo – magišką laiką dovanos R. Magro šiuolaikinio cirko šou „Circo Aquilone“.
Verta paminėti, kad cirko šou artistų komanda – neeilinė, ją sudaro net 14 žmonių, atvykusių į Lietuvą iš įvairiausių pasaulio vietų: Italijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Estijos. Prie projekto prisidės ir Lietuvos kūrėjai: aktorius, šokėjas, akrobatas bei režisieriaus asistentas šiame projekte Džiugas Kunsmanas, šokėja, choreografė Agnietė Lisičkinaitė, aktorius Remigijus Janušaitis, mažoji gimnastė, dainininkė Ema Motiekaitytė. Pasirodymui kostiumus kurs Ieva Andruškevičiūtė, technine šou dalimi rūpinsis Irmantas Kuskys, o muziką gyvai atliks Motiejus ir Benediktas Bazarai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dirbtinio intelekto žavesys: jis kelia iššūkį tam, kuo užsiimi
Praėjusiais metais ši menininkų pora išleido antropoceno receptų knygą, kurioje pristato tokių konceptualių naujovių kaip iš šlapimo varomas viskis, specialiai vabzdžiams valgyti skirti įrankiai ar rytojaus karvė, kurios g...
-
Kauno tvirtovės parke – laisvas plotas: naujoje erdvėje lankytojai kviečiami įžaisti miestą5
Robotų autobusas, vaizduotės lavinimo patirtys, urbanistikos ir kolektyvinės košės maišymo dirbtuvės, banketas, kūrybiškas žygis, performansas, koncertas, paroda – spalio 6–7 dienomis buvęs artilerijos sandėlys Kaune t...
-
Vienintelis Kaune džiazo klubas2
Kaunas rengia didžiausią džiazo festivalį Lietuvoje, o dabar jis turi ir džiazo klubą, kuriam rūpi ne tik groti, bet ir džiazas iš esmės. ...
-
Kaune pristatytas filmas „Bučiuoju, Juozas“ kviečia susipažinti su partizaninių kovų pradininku3
Rugsėjo 29 d. Kaune, restorane „Volfas Engelman Galerija“, įvyko vaidybinės dokumentikos filmo „Bučiuoju, Juozas“ premjera. Pagrindinis filmo herojus – aukščiausio rango Lietuvos kariuomenės karininkas, pulkininkas ...
-
Paroda, padedanti apmąstyti žmonių ir erdvės santykį1
Kauno bienalės kuruojama „Kūrybiškos Europos“ tarptautinė platforma „Stebuklingi kilimai“ (angl. „MagiC Carpets“) pristato šiuolaikinio meno parodą „Vieta bendruomenei, bendruomenė vietai“. ...
-
„Impro Kaunas“: improvizacija – vaistas nuo baimės
„Improvizacija yra dalykas, kurį smagu daryti. O kas smagu, dažniausiai yra ir saldu, todėl ir vadinamės „Impro džemas“, – su šypsena atsakė „Impro Kaunas" vadovas Evaldas Černiauskas. ...
-
Menininkė N. Kvrivishvili: anksčiau daugeliui moterų tekstilės industrija buvo visas gyvenimas
Nino Kvrivishvili apsupta tekstilės. Iš Gruzijos kilusi menininkė šešerius metus studijavo tekstilės dizainą Tbilisio valstybinėje dailės akademijoje, kur dabar ir dėsto. Menininkė kuria tekstilės instaliacijas, vieną šiem...
-
Festivalis „Kaunas Blues“ savaitgalį kviečia į nemokamų koncertų karuselę stoties rajone3
Spalio 6 – 7 d. Kaune skambės bliuzas! „Gera Muzika Gyvai“ pristato pirmą kartą organizuojamą miesto festivalį „Kaunas Blues“, kurio programoje – nemokama dieninė dalis stoties rajone, ryškių ir išskirti...
-
Kaune įsikurs naujas akcentas: įamžins Laisvės alėjos simbolį – šimtametes liepas7
Spalio 12 d. Kauno Laisvės alėjoje įsikurs naujas, ilgaamžis meno objektas. Pačioje pagrindinės pėsčiųjų gatvės širdyje, ant 18 numeriu pažymėto pastato, jau netrukus bus galima išvysti vieno iš Kauno simbolių – &scaron...
-
Leidinių mugė „Kaunas Art Book Fair“ dėmesį skirs iliustravimo menui1
Spalio 7-8 dienomis Kauno fotografijos galerija visus meno leidinių mylėtojus, kūrėjus ir palaikytojus kviečia į penktą kartą Kaune vyksiančią meno leidinių mugę „Kaunas Art Book Fair“. Joje šiemet leidinius pristatys per 20 leid...