Santykis su gamta

„Pristatomą piešinių ir tapybos darbų seriją kūriau pastaruosius metus. Joje dominuoja žydinčio sodo motyvai, kurie tarsi įvairiaspalvis kilimas tampa mylinčių kiškių, juodosios gulbės, parko skulptūrų, mitologinių būtybių ir mano pačios fonu“, – sako dailininkė.

N. Levkovska – gamtos žmogus. Santykis su ja kūrėjai yra reikalingas ir svarbus, tai išryškėja ir jos kūriniuose. Atrodo, kiekvienas žolės kuokštelis, prasiskleidęs žiedas, sudžiūvusi šaka, vėjo nešamas medžio lapas jai yra pats svarbiausias.

Dailininkės kuriamose kompozicijose visa augmenija tarsi suplaukia į vieną tašką ir tampa, kaip taikliai apibūdina pati kūrėja, įvairiaspalviu gyvu kilimu, atrodo, patiestu tam, kad apsvaigęs nuo gamtos grožio žiūrovas panirtų į minkštus žolynus, uostų svaigius žiedų kvapus, jaustų odą švelniai liečiantį vėją, įsiklausytų į čiulbančių paukščių giesmes.

Gamta skatina atsiverti, priimti jos teikiamas dovanas. Telieka atsiduoti ir mėgautis.

„Jaunasis kentauras“./ Organizatorių nuotr. 

Akimirkos palaima

Menininkės piešiniuose ir tapybos darbuose gamta harmoninga, nepaliesta gamtos stichijų, nyksmo ženklų, žmogaus buvimo pėdsakų. Kūriniuose – palaimos jausmą dovanojančio gamtovaizdžio fragmentai. Į juos žiūrint norisi tiesiog būti – lėtai ir ramiai.

Įsižiūrėjus į kiekvieną augalą, atrodo, pasigirsta tyliai šnabždama jo istorija – apie svaiginančiai karštą vasaros dieną, gaivinantį lietų ar po pievą milijonus žvaigždžių išbarsčiusią stebuklingą naktį. Šie potyriai, kylantys žiūrovui žvelgiant į kūrinius, pažadina jo jausmus, atverdami laisvą ir taikų, spalvingą ir gražų, saugų naują pasaulį. Jame norisi likti.

„Slaptas sodas“./ Organizatorių nuotr. 

Sapnas ir paslaptis

N. Levkovskos kuriamame pasaulyje slypi kažkas, esantis už žiūrovo suvokimo ribų, todėl darbai įtraukia. Norisi kristi ant to minkšto žolynų ir žiedų kilimo, giliai į plaučius įkvėpti kvepiančio vasaros oro ir užmigti, leistis į vasarvidžio sapno kelionę.

Norisi kristi ant to minkšto žolynų ir žiedų kilimo, giliai į plaučius įkvėpti kvepiančio vasaros oro ir užmigti, leistis į vasarvidžio sapno kelionę.

Vaizdai sapne ryškūs, įtaigūs. Lyg viskas vyktų iš tikrųjų, tik kitame laike, kitoje erdvėje. Ten, kur nubunda kūrinių veikėjai: tobulų proporcijų graikiškos skulptūros, galingi minotaurai, deivės, egzotiški gyvūnai. Gamtos gyvastis, kaip eliksyras, prikelia jų dar sapno kaustomus kūnus, kurie po truputį pradeda judėti. Stebėti šiuos vaizdus – lyg atrasti paslaptį, kurią norisi pasilaikyti sau.

Kaip smulkiu teptuku su atida ir atsidavimu dailininkė tapo kiekvieną žolės stiebą, žalią lapą, gėlės žiedą, tiksliai atkartoja medžio šakų judesius ar išvirtusio kamieno šaknų linkius, taip dėmesingai žiūrovas įsižiūri į kiekvieną smulkią detalę ir paveiksluose ar guašu pieštose kompozicijoje ieško ribų, kur baigiasi tikrovė ir prasideda sapnas, kur keičiasi erdvė, laikas pradeda tekėti kitaip. Atsiveria naujas gražus pasaulis.

Kas? N. Levkovskos paroda „Vasarvidžio nakties sapnas“.

Kur? Kauno rajono muziejuje.

Kada? Veikia iki liepos 2 d.