Pakili nuotaika, šypsenos, sveikinimai, gėlės, šventiniais purslais trykštanti muzika – jų prisotinta atmosfera tvyrojo Kauno valstybinėje filharmonijoje, kur savo dešimtąjį gimtadienį šventė Kauno miesto simfoninis orkestras (KMSO).

Talentingas paauglys

2005-ųjų vasario 5-oji – pirmojo koncerto data – tikrasis orkestro gimimas. Po dešimties metų ši diena paženklinta Modesto Pitrėno diriguotu "Tortu orkestru" – specialiai šia proga pateiktu nauju kompozitoriaus Vidmanto Bartulio kūriniu.

Nuo šio sezono pradžios jubiliejui nemažai koncertų skiriantis orkestras išskirtiniais renginiais fiksuoja ir kitas svarbias jam gimti padėjusias datas ir faktus. Įkalbinėjimų ir argumentų periodas, kai savivaldybėje įrodinėjama, kad ne tik krepšinis svarbus Kaunui, pagaliau orkestro steigimo dokumente išsirikiavę ir tuomečio mero Arvydo Garbaravičiaus parašą palydėję, nors ir ne be abejonių kitų tarybos narių parašai, kuriais dabar jų savininkai gali pagrįstai didžiuotis.

Šis miesto kultūros kūdikis jau tvirtai stovi ant kojų, išstypęs lyg paauglys, smalsus, nenustygstantis, drąsiai žengiantis pro pasaulio meno buveinės duris, varstomas gerokai solidesnių kolegų.

"Juk niekas nė sapnuoti negalėjo ne tik orkestrui gimstant, bet ir prieš keletą metų, kad jo partnerystę įvertinę pasaulinio lygio atlikėjai, šviečiantys pirmojo ryškio žvaigždėmis, pasiūlys kartu parengtus įrašus "Grammy" apdovanojimams, kurie muzikos srityje vertinami taip pat kaip "Oskarai" kino ar Nobelio premija – mokslo pasaulyje. Tai miesto kolektyvui didelis įvertinimas ir dar didesnė reklama", – pastebėjo KMSO jubiliejaus proga sveikinęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Jonas Jučas.

Iškilminga "Grammy" apdovanojimų ceremonija čia pat – vasario 8 d. Los Andžele, per kurią tarp nominantų bus paminėtas ir Kauno miesto simfoninis orkestras, įrašęs virtuozines Giacomo Rossini arijas su vienu žymiausių dabarties tenoru Lawrence'u Brownlee.

Gabių muzikų uostas

Šventiniuose KMSO gimtadienio vakaruose programą papuošė iškilūs atlikėjai. Orkestro polinkį pritarti dainininkams patvirtino ir koncerto programą operinėmis arijomis paįvairinęs baritonas Kostas Smoriginas, dainuojantis žymiausiose Europos operos scenose.

Simboliška buvo klausyti su orkestru Felixo Mendelssohno-Bartoldy Koncertą smuikui virtuoziškai ir kartu valiūkiškai griežiančio Pavelo Bermano, kadaise stovėjusio prie vyriausiojo dirigento pulto orkestro gimimo metu.

Darbą su Kauno muzikantais įvertindamas kaip didelę ir svarbią savo gyvenimo dalį, trukusią nuo 1998 m. beveik dešimtmetį, žymusis solistas neslėpė jaudulio, dalydamasis prisiminimais.

"Šiandien jaučiuosi, tarsi būčiau sugrįžęs namo po ilgos kelionės. Radau orkestrą išaugusį ir kiekybe, ir kokybe", – ketvirtadienio vakarą džiaugėsi P.Bermanas, pastebėdamas ir savo darbo su orkestru, ypač styginiais, pradžioje įdėto triūso išlikusius rezultatus.

Orkestro išaugusiu meistriškumu džiaugėsi ir Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos vadovas Saulius Gerulis, matydamas tarp orkestrantų nemažai šios aukštosios mokyklos ugdytinių. Jis pabrėžė: tai – ne tik VDU Muzikos akademijos, bet ir visų muzikos grandžių – muzikos mokyklų, J.Gruodžio konservatorijos bendrų pastangų nuopelnas.

Nusipelnė plėtros

Dešimtmetis – tai tik kelio pradžia. Į paauglišką amžiaus tarpsnį žengiančiam orkestrui svarbu neužsnūsti ant pasiektos aukštumos klausantis pagyrimų ir nominacijų. Kaip ir kiekvienam besistiepiančiam paaugliui reikalinga ne tik patirtis pildant savo repertuarą ženkliais augančią brandą liudijančiais kūriniais, bet ir gyvybingumą bei spartėjančio augimo poreikius palaikanti mityba, kurią laiduoti gali tinkamas tokiems tempams finansavimas. Juk KMSO, garsindamas miesto vardą pasaulyje, kartu garsina ir šalį.
Dalydamasis prisiminimais apie orkestro kūrimo rūpesčius ir džiaugdamasis dabartiniais jo pasiekimais, prof. Povilas Bingelis svarstė, kad Lietuvą garsinančio kolektyvo išlaikymą galėtų paremti ir Kultūros ministerija.

"Orkestras galėtų išaugti, tapti valstybinis. Savo kylantį meistriškumą įrodančiam orkestrui reikia plėstis, pasipildant jaunais, daugiausia savais, VDU Muzikos akademiją baigusiais absolventais, be kurios vargu ar turėtume šį puikų miesto kolektyvą", – svarstė P.Bingelis.

Visos šios orkestro augimui palankios pasaulio muzikos vandenyno bangos daugiausia sukeltos orkestro vadovo Algimanto Treikausko pastangomis. Nuolatinis rūpestis pasikviesti orkestrą ugdančius dirigentus, garsius solistus, formuoti koncertines programas, kurios visais įmanomais būdais skatintų orkestrą stieptis – toks kasdienis orkestro vadovo darbas, išaugęs iš idėjinio grūdo, kilusio prieš dešimtmetį – Kaunas privalo turėti simfoninį orkestrą.

Šiandien abejonių dėl jo būtinybės nekyla. Žinoma, šventės baigsis, kasdienybė vėl nardins į naujų koncertų, programų, gastrolių verpetą. Tačiau su nauja atsakomybe, naujais siekiais. Ir nauju palaikymu. Juk augančio organizmo poreikiai didesni.