Po tokių atostogų prasidėjus mokslo metams prarastai formai atnaujinti prireikia papildomų pastangų, o įsivažiuoti nėra kada – nauji kūriniai ir programos nelaukia. Sąmoningumas kasdien palaikyti įgytus įgūdžius ateina su metais. O mažiesiems muzikantams vasarą prisiversti groti sunku. Tačiau yra prie Kauno erdvė, kurioje kasmet rugpjūtis pasitinkamas muzikos garsais, sklindančiais iš įvairiausių seno namo kertelių skirtingų instrumentų tembrais.

Suburia ne tik kauniečius

Už Raudondvario, Didvyrių kaime Lomankos miško pakraštyje sena Dzido ir Rimanto Budrių atmintį sauganti, dendrologijos parko apsupta katalikiškos bendruomenės "Gyvieji akmenys" sodyba daugiamečių eglių juosta tarsi atskirta nuo išorinio pasaulio. Tai puiki aplinka susikaupti – čia dažnai vyksta rekolekcijos, čia glaudžiasi ir kasmetinė Vasaros muzikos akademija, kurią rengia Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos pedagogės iniciatyva įkurta VšĮ "Kamerinis raktas".

Pirmoji tokia stovykla surengta prieš dešimtmetį pedagogų Artūro Mikoliūno (fagotas), Vytauto Masteikos (obojus) ir Aušros Gelusevičienės (fortepijonas) fagoto bei obojaus jauniesiems atlikėjams netrukus išsiplėtė, pasipildydama ir kitais instrumentais, ir gausėjančiais dalyviais iš visos respublikos muzikos mokyklų.

Nors didžioji dalis šios Vasaros muzikos akademijos dalyvių – Kauno J.Naujalio muzikos gimnazijos mokiniai, jau ne vienus metus kartu su jais stovyklauja ir bendraamžiai iš Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio bei Panevėžio Vytauto Mikalausko menų mokyklų, buvo atstovų ir iš Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos bei Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklos.

Suburia unikalus kūrinys

Tarp muzikantų, ypač to paties instrumento ar skirtingų mokyklų atstovų, neretai juntama tam tikra konkurencija, tačiau stovykloje ji ištirpsta. Bendras kūrybinis darbas ir buitis, žaidimai, pramogos ir draugiški pašnekesiai suartina ilgam. Barjerų neiškyla nei dėl amžiaus (stovyklautojų diapazonas – nuo pradinukų iki gimnazistų), nei dėl įgūdžių skirtumo. Kiekvienas pasirenka programas pagal savo pajėgumą, tobulina vasarai savų pedagogų paskirtus muzikos kūrinius, daugelį programai rengiamų kūrinių stovyklos pedagogai aranžuoja ir pritaiko atsižvelgdami į dalyvių galimybes ir instrumentų sudėtis.

Net ir tradicija tapęs kasmetinis naujas kūrinys kompozitorių rašomas pagal tais metais stovyklaujančiųjų sudėtį – premjerai ruošiasi visi dalyviai – ir mažiausieji, ir ūgtelėję, ir su jais dirbantys stovyklos pedagogai.

Aktyvi veikla pradedama rytine paskaita ar užsiėmimu su pedagogais, po to muzikuojama – kasdien apie keturias valandas. Nieko nestebina repetuojamos melodijos ir gerokai prieš pusryčius, ir pavakary.

Kartu grojama, kartu ir žaidžiama. Nors šiuo atveju sunku atskirti grojimo ir žaidimo ribas. Ne veltui daugelyje kalbų šios veiklos išreiškiamos vienu žodžiu. Netrūksta ir tikrųjų pramogų bei rimtesnių susitikimų su įvairių sričių atstovais. Šiemet stovykloje svečiavosi Lietuvos jogos asociacijos narė, instruktorė Sigita Mikalajūniene, Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorė, režisierė Inesa Paliulytė, meno doktorantė, Vilniaus dailės akademijos dėstytoja tapytoja Jovita Aukštikalnytė-Varkulevičienė. Tokie susitikimai ne tik plečia akiratį, bet ir papildo sceninę jaunųjų muzikantų veiklą naujomis patirtimis.

Sugrįžta jau pedagogais

Tačiau didžioji patirtis šioje Vasaros muzikos akademijoje – bendro muzikavimo džiaugsmas. Pirmą kartą dalyvaujantys ir tikėjęsi paatostogauti greitai perpranta stovyklos gyvenimo taisykles ir po dienos kitos prisijungia prie šio Didvyrių kaimo kamerinio ansamblio, pagal dalyvių skaičių labiau panašėjančio į kamerinį orkestrą.

Net ir mažieji, pirmą dieną nejaukiai besijaučiantys tarp vyresniųjų, stovyklos pabaigoje prieš išsiskirdami nubraukia ašarą su pažadu vėl sugrįžti. Ir sugrįžta. Galima sakyti, kad per vasaros akademijos dešimtmetį jau susiformavo savotiškas Didvyrių sodybos kolektyvas. Jo pirmieji dalyviai užaugo ir sugrįžo į stovyklą kaip lektoriai ir pedagogų padėjėjai, dalydamiesi patirtimi, įgyta studijuojant Lietuvoje ar užsienyje.

Su jaunimu dirbantys įvairių instrumentų pedagogai – taip pat dar ne profesoriai, bet tai greičiau pranašumas, ne trūkumas. Meistriškumo kursus šiemet vedė talentingi muzikantai ir pedagogai, daugelis jų stovykloje jau ne pirmi metai: A.Mikoliūnas (fagotas, Vilnius), Andrius Bernotaitis (klarnetas, Kaunas), Vytenis Giknius (fleita, Vilnius), Dalia Terminaitė (smuikas, Kaunas), Aistis Gelusevičius (obojus, Vilnius), Artūras Gelusevičius (fagotas, Vokietija-Lietuva), A.Gelusevičienė (fortepijonas, Kaunas), Andrius Dirmauskas (valtorna, Kaunas), Egidijus Stanelis (valtorna, Vilnius), nuoširdūs ir užsidegę dalytis savąja patirtimi ir muzikavimo džiaugsmu. Tikėtina, kad jų indėlis per bendrą Vasaros akademijos veiklą vaikų širdyse įsitvirtins kur kas stipriau ir išsiskleis meile muzikai, net jei kuris iš stovyklautojų ir nepasuktų muzikos profesionalo keliu.

Unikali premjera

Šiųmetės kūrybinės veiklos rezultatas – poros valandų koncertas Raudondvario Šv.Teresės Kristaus bažnyčioje. Programos pavadinimas skamba ypač prasmingai: "Dešimtasis laiškas vasarai". Laiškas – ne tik stovykloje paruoštų kūrinių pristatymas. Paprastai laiškas atskleidžia ir jį rašiusiojo emocijas, nuotaikas, mintis. Kiek jų prisikaupė per dešimtmetį! Gal ir ne viskas suskambo taip, kaip norėjosi, bet rašyta buvo iš širdies, su meile ir pasididžiavimu – kiek daug nuveikta vos per vieną savaitę.

Koncerto pabaigai – Kauno kompozitorės Giedrės Pauliukevičiūtės-Dabulskienės specialiai Vasaros muzikos akademijai 2016 parašytas kūrinys – "Baltas miestas" pagal Salomėjos Nėries eiles. Pažintis su šiuolaikinės muzikos kalba, artimai bendraujant su kūrinio autore kūrybinėje laboratorijoje, padėjo aiškiau suprasti ir pajusti kūrinį, kūrybinę mintį, tačiau papildė ir didesne atsakomybe – juk premjeroje atliekamo kūrinio klausėsi ir kompozitorė.

Vasaros muzikos akademijos sodyboje Didvyriuose – pauzė iki kito rugpjūčio. Pauzė – tai ne šiaip tylos ženklas muzikoje. Pauzėje tvyro skambėjusių melodijų aidas, mintys apie tai, ką teigia muzika – pati universaliausia kalba, kurią suprasti galima tik širdimi, sušildyta bendros muzikinės veiklos.