Jau antrus metus visos Europos tvirtovės rugsėjo mėnesį kviečiamos paminėti Europos tvirtovių dieną. Nuo Olandijos iki Suomijos virš fortų keliamos šiai dienai skirtos vėliavos, o paveldo objektai atsiveria visuomenei.

Tvirtovių dienose dalyvauja vienuolika valstybių visoje Europoje – daugiau nei 90 paveldo vietų – tvirtovių, pilių, įtvirtinimų. Rugsėjo 21 d. kauniečiai ir miesto svečiai kviečiami  į gynybinio paveldo dieną III-ajame forte.

Organizatoriai teigia, kad čia bus pasakojama apie Kauno tvirtovės parko plėtrą – kviečiama apžiūrėti forto erdves, sudalyvauti nemokamose ekskursijose, parodose, edukacijose ir išvysti naujas kamerines erdves.

„Fortas šiandien – ugdantis meno teatras, atvira erdvė kultūrai. Kauno tvirtovė  – tai paveldas, kuriame pilna kultūros! Entuziastai ir miesto piliečiai rado kelią į svarbias mūsų istorijos vietas, kupinas žmonių išgyvenimų ir prisiminimų“, – teigia organizatoriai.

Forte bus galima išvysti Lietuvos kariuomenės uniformų ekspoziciją, edukacines ir parodų erdves. Bus pristatoma nauja kamerinė erdvė – mažojo forto salė. Atvira erdvė muzikai – menų ir kūrybos platforma kamerinėse erdvėse – forto kareivinių kazematuose kvies kūrėjus ir po Europos tvirtovių dienos. O šeštadienį kazemtų skliautus muzika užpildys saksofinistas Juozas Strupinskas, vokalistas ir gitaristas Agnius Rušys bei improvizacinė muzikinė flux-grupė „Humulus Lupulus“ (Giedrius Balbieris, Gintautas Velykis). Kareivinių kazematuose, buvusioje virtuvėje, poternose ir kituose Pirmąjį pasaulinį karą menančiuose „užkaboriuose“ išvysite Sigito Straigio parodą „Geležies gyvenimai“, Gintauto Velykio instaliacijas „Šešėliai“, „Akmenėliai“, „Žvilgsniai“, „Momentai“,  „Judesiai“. Renginio metu taip pat bus anonsuojama būsima nuolatinė forto ekspozicija „Atminties Poternos“ (režisierius Ričardas Rickevičius).

Prieš 140 metų – 1879 m. liepos 7 d. Rusijos imperatorius Aleksandras II patvirtino karinės vadovybės pasiūlymą statyti tvirtovę Kaune. Net daugelis dabartinių miesto gyventojų neaprėpia šio inžinerinio projekto masto: visas Kaunas turėjo būti paverstas tvirtove. Jį sudarė apie 750 objektų: baterijos, sandėliai, ligoninės, bažnyčios, kareivinės, administraciniai pastatai. Didžioji dalis pastatų išsilaikė iki šių dienų. Fortas aktyviai dalyvavo tvirtovės mūšio batalijose. Jo rajone ir prieigose bei pačiame forte sprogo virš 15 tūkst. artilerijos sviedinių. Iki šių dienų išlikę vokiečių artilerijos pabūklų pėdsakai, sugriovimai. Tarpukario metu fortas perėjo Lietuvos kariuomenės žinion, kareivinėse įsikūrė žmonės, kadangi po karo trūko gyvenamo ploto.

Programa

Kauno tvirtovės III-ojo forto edukacinės erdvės:

13 val. Ekskursija po fortą. Registracija renginio vietoje (nemokama);

15 val. Ekskursija po fortą. Registracija renginio vietoje (nemokama);

15. 40 val. Edukacinė programa „Sriuba iš kirvio koto“;

13 – 17 val. Pristatoma Lietuvos kariuomenės uniformų ekspozicija, atviros kitos Kauno tvirtovės parko ekspozicijos kareivinėse (forto maketas, fotografo T. Kirdos nuotraukų paroda, dalininko J. Lukšės architektūriniai tvirtovės piešiniai ir kt.);

Renginio metu organizatoriai vaišins III-ojo forto arbata.

Atvira erdvė muzikai – menų ir kūrybos platforma kamerinėse erdvėse – forto kareivinių kazematuose:

Muzika:

14. 15 val. Agnius Rušys – akustinė gitara. Muzika pagal Širvio, Jasenino ir kitų poetų eiles;

16 val. Juozas Strupinskas – saksofonas;

17 val. Improvizacinė muzikinė flux-grupė „Humulus Lupulus“. Giedrius Balbieris – įvairūs akustiniai instrumentai; Gintautas Velykis – elektroninė gitara ir kiti instrumentai.

Parodos:

Ekspozicija Kauno tvirtovei  „Atminties Poternos“ (anonsas);

Sigitas Straigis – skulptorius, metalo plastika. Paroda „Geležies gyvenimai“;

Gintautas Velykis – dailininkas, instaliacijos. Parodos – „Šešėliai“, „Akmenėliai“, „Žvilgsniai“, „Momentai“,  „Judesiai“.