Šiemet festivalis savo programoje tyrinės „Vandens“ temą, todėl ketvirtadienį 18 val. kauniečius ir miesto svečius pakvies į Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galeriją, kur vyks įžanginės festivalio „Kaunas Photo“ parodos „Pliažo sezonas“ atidarymas. Paroda veiks iki rugsėjo 3 d.

Parodoje „Pliažo sezonas“ pristatoma vienuolikos autorių kūryba: Massimo Vitali (Italija) paplūdimių žmogiškieji peizažai, Kirillo Golovchenko (Ukraina-Vokietija) „Atostogos“, Tado Černiausko (Lietuva) „Komforto zona“, Turi Calafato (Italija) „Diena paplūdimyje. Sicilijos vasara“, Celine Diais (Prancūzija) „Vaizdas į jūrą“, Martono Kallai (Vengrija) „Solotvinas - sūrus sapnas“, Krzysztofo Racono (Lenkija) „Zakžovekas“, Bertos Tilmantaitės (Lietuva) „Indijos bangomis“, Emily Wabitsch (Vokietija-Bangladešas) „Iš „Koks“ paplūdimio, su meile“, Jashimo Salamo (Bangladešas) „Gyvenimas iš laivų kapinyno“, François Marmiono (Prancūzija-Jungtinė Karalystė) „Sumautos atostogos“.

Fotografijų ekspozicija, kurią sudarys trys dalys, lankytojus nustebins ne tik efektingais ir didelių formatų kūriniais bei jų pateikimo formomis, tačiau ir netikėtais paplūdimio siužetų posūkiais. Parodos kuratorius Mindaugas Kavaliauskas teigia, kad galerijos architektūrinė erdvė puikiai atitinka parodos nuotaikų kaitą ir parodos struktūrines dalis – šviesiąją, pereinamąją ir tamsiąją. Pirmoji mus pasitinkanti ekspozicija – tai pliažas, kurį mes pažįstame: baltas smėlis, žydra jūra, gerai nusiteikę poilsiautojai. Čia ilgai lauktų atostogų spalvingos akimirkos: monumentalūs italų žmogiškojo peizažo meistro Massimo Vitali darbai, Kirillo Golovchenko paplūdimio susitikimų nuotykiai ir konceptualios Tado Černiausko fotografijos, pripildytos pliaže besiilsinčiųjų sapnų begalybės.

Pereinamoji ekspozicijos dalis – lyg vasaros sociologija. Čia vietą sau randa Turi Calafato sicilietiško paplūdimio ritualai ir saulės kaitros nuovargis. Prancūzės Céline Diais tyrimas apie miesto pliažus primena, kad vasaros ir atostogų paieškos verčia mus transformuoti miestus ir miestelius. Vengro Martono Kallai pasakojime apie Ukrainos druskų kasyklų vietose veikiančius kurortus, vandens vonias, linksmybes ir pabėgimą nuo rutinos kovoja su ekologinės katastrofos nuojauta. Lenko Krzysztofo Racono fotografijos apie Zakžoveko ežerą, atsiradusį karjerų vietoje, – apie jaunimo protestą nelegaliu poilsiu prie vandens. Dėl ypač aukštų ir stačių krantų, netolygaus ir uolėto dugno Zakžovekas žinomas kaip paplūdimio nelaimių ar savižudybių vieta.

Trečioji dalis stačiakampėje salėje mus sugrąžina į pajūrio kurortus, kurių išviršinės dekoro pusės dažnai nežinome, o jei žinome, kartais nenorime matyti. Bertos Tilmantaitės Indijos banglentininkai mus įveda į darbo kurorte temą. Tiesa, banglentininkai – geraširdžiai, padedantys vietos žvejams sunkiame darbe. Emily Wabitsch pasakoja apie paplūdimį Bangladeše, kuriame apsilankymas jaunavedžiams lemia, kaip tikima, laimingą gyvenimą. Visai šalia – Jashimo Salamo pasakojimas apie sunkiomis sąlygomis dirbančius Bangladešo vyrus, plikomis rankomis ardančius „nurašytus“ laivus. Parodą užbaigia prancūzo François Marmiono analitinis darbas apie turistus ir pabėgėlius Koso saloje. Čia išlaidų už kelionę ir kurorto paslaugas matematika negailestingai palanki mums, vakariečiams.

XIV-ojo fotomeno festivalio „Kaunas Photo“ pagrindiniai renginiai Kaune vyks rugsėjo pirmosiomis savaitės dienomis ir tęsis iki spalio vidurio.

„Kaunas Photo“ – ilgiausiai be pertraukų rengiamas kasmetis tarptautinis fotomeno festivalis Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Nuo 2004 m. festivalį organizuoja viešoji įstaiga „Šviesos raštas“. Festivalis laikomas vienu svarbiausių tęstinių meno renginių Lietuvoje. Festivalis yra pasaulinės „Festivals of Light“ organizacijos narys.

„Kaunas Photo“ didieji rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Kauno miesto savivaldybė. Festivalio globėjas – prezidentas Valdas Adamkus.