Kūrybinės inspiracijos

Rusų menininko projektas – kiek sarkastiška paralelė su garsiuoju japonų menininko Katsušikos Hokusai spalvotosios ksilografijos ciklu "36 Fudži kalno vaizdai". Kiekviename pastarosios serijos vaizde matomas šventas Japonijos kalnas – Fudzijama.

XIX a. sukurtame cikle ugnikalnis vaizduojamas įvairiais metų laikais, įvairiomis oro sąlygomis ir iš įvairaus atstumo. Pirmasis šio ciklo paveikslų, "Didžioji banga Kanagavoje", laikomas geriausiai šiapus Japonijos sienų žinomu japonų dailės kūrinių, esama nuomonės, kad tai – išskirtinis visos Azijos regiono kūrinys.

Nors pagrindinis šio paveikslo siužetas – dramatiška akimirka, kai virš žvejų laivelių sustingusi banga grasina praryti žmones, stebėtojo dėmesį siurbte siurbia antrajame plane stūksantis kalnas. Didingas kalnas diktuoja ne tik peizažo akcentus: monumentali jo povyza, kontrastuojanti su viltį praradusiais pasmerktais žvejais, paneigia žmonijos egocentrizmą. K.Hokusai akcentuoja ugnikalnio šventumą, galybę, kontrastuojančią su žmogiškosios gyvybės trapumu, Fudzijamos amžinumą, su kuria beprasmiška lyginti keliasdešimt metų, kuriuos skirta nugyventi žmogui.

Mirtini vario pėdsakai

Rusų menininko nuotraukose taip pat užfiksuoti kalnai – gerokai mažiau sakrališki nei legendomis apipinta Fudzijama, tačiau vietos gyventojams ne mažiau svarbūs.

F.Telkovo projekto centre – ne žmonių knibždėlynas, technologijų progreso lopšys Japonija, bet naujausių civilizacijos pasiekimų užribyje esantis Degtiarskas. Miestas Rusijos Sverdlovsko srityje, turintis viso labo tik 14 tūkst. žmonių ir savus legendinius kalnus. Jų kilmė – gerokai proziškesnė nei Fudzijamos, o juos gaubiantys mitai veikiau panėšėja į dokumentiką nei paslaptingą tautosaką.

Kadaise klestėjęs kalnakasybos miestas šiandien gyvuoja tik iš valstybės subsidijų. Iš skirtingų pusių Degtiarską supa dvi didžiulės atliekų kalvos – uolienų atliekų kalnai iš kasyklų "Kapitalnaja 1" ir "Kapitalnaja 2".

Visai neseniai miesto kasdienybę režisavęs vario gavybos verslas susitraukė, palikdamas Degtiarsko gyventojus ir gamtą gyventi mirtino pavojaus akivaizdoje. Nutekamieji vandenys iš kasyklų dar ir šiandien nuodija dirvą bei gruntinį vandenį, o atliekų krūvos skleidžia aukštą radiacinį foną.

Tačiau tai, regis, vietos gyventojų nė kiek netrikdo. Jie neįsivaizduoja savo gyvenimo peizažo be šių kalvų. Daugeliui jos – tarsi laiškai iš praeities, tarsi legendos, bylojančios apie Degtiarsko klestėjimo laikus.

Atliekų krūvos tampa postsovietinės ekonomikos ir šiandienės industrinių monomiestų, paplitusių visoje Rusijoje, padėties metafora.

Nostalgijos šaltinis

Degtiarske sklando legenda, kad prieš kurį laiką japonai norėjo įsigyti atliekų krūvas, bet miesto atstovai atsisakė pasiūlymo, paaiškindami, kad jos yra "sukauptos strategiškai".

It Japonijos simboliu laikomo Fudzijamos ungikalnio, kurį geru oru galima matyti iš daugelio beveik 100 km atstumu esančio Tokijo apylinkių, atliekų krūvų negali nepastebėti, kad ir kurioje Degtiarsko vietoje būtum. Jų, dominuojančių miestovaizdyje, papėdėje slenka vietos gyventojų kasdienybė.

Degtiarske mažai mąstoma apie tai, kad dėl kenksmingo poveikio sveikatai šiandien mieste beveik nebeliko darbininkų, dirbusių vario išgavimo šachtose: daugelis mirė nesulaukę net garbingo amžiaus. Atliekų krūvos jo gyventojams – it japonams Fudzijama: kasdienybę lydintis šešėlis, likimą lemianti duotybė.

Kai F.Telkovas 2012-aisiais pirmą kartą apsilankė šiame liūdname mieste, žalumos fone stūksantys vario spalvos kalnai išsyk patraukė jo dėmesį. Po kelių apsilankymų ėmė aiškėti ir projekto idėja. "Supratau, kad šie stebuklingi kalnai man – kaip Fudzijama K.Hokusai", – viename interviu pasakojo rusų fotomenininkas.

Jis perprato vietos gyventojų santykius su kalvomis. "Jų tėvai dirbo šiose kasyklose, todėl kalvos žmonėms kelia nostalgijos jausmą. Vaikams tai yra vieta, kur galima žaisti, kai kam – tiesiog vaizdinga vieta", – sako F.Telkovas.

Socialinė potekstė

"Fotografavau jas iš skirtingų taškų skirtingu metų laiku, bandydamas parodyti gyvenimą šių kalvų papėdėje, – sako F.Telkovas. – Bandžiau išsiaiškinti, kokį vaidmenį jos atlieka kasdieniame piliečių gyvenime. Fudzijama yra šventa japonams. Degtiarsko kalvos vis dar nuodija miesto gyvenimą, tačiau jos primena, kad kažkada gyvenimas čia buvo visiškai kitoks".

F.Telkovo fotolakštų cikle atliekų krūvos tampa postsovietinės ekonomikos ir šiandienės industrinių monomiestų, paplitusių visoje Rusijoje, padėties metafora.

1986 m. Žemutiniame Tagile gimęs fotomenininkas šiuo metu gyvena Jekaterinburge. F.Telkovo kūryboje susipina Uralo regiono mitologija, kultūra, gamta ir industrija. Kūrėjas ilgą laiką nuosekliai fiksuoja Uralo pokyčius bei atmosferą.

Autoriaus darbai buvo pristatyti Metekovo namuose-muziejuje Jekaterinburge, "Okno" galerijoje Čeliabinske, "Na Shabolovke" galerijoje Maskvoje, 3-ioje ir 4-oje Uralo industrinio modernaus meno bienalėje Jekaterinburge, "Obscura Festival of Photography" Penange, Malaizijoje ir kt. F.Telkovo fotografijos publikuotos "British Journal of Photography", "The Guardian", "YET magazine", "Forbes", "Rolling Stone", "Photobookstore magazine" ir kituose leidiniuose.

Kas? F.Telkovo paroda "36 vaizdai".

Kur? Kauno fotografijos galerijoje.

Kada? veikia iki lapkričio 10 d.