Gijų susipynimai L. Kuisienės parodoje „Polymnijos įkvėptieji“

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje atidaryta autorinė Leonoros Kuisienės meninės knygrišystės paroda „Polymnijos įkvėptieji“. Tai devintoji menininkės personalinė paroda – tęstinė 2019-aisiais vykusios parodos „Duoklė mūzoms“ gija. Tuomet čia buvo eksponuota mūzai Polymnijai skirta L. Kuisienės kurta knyga.

Odė žmogiškumui

Polymnija – lyrinės poezijos, šventų himnų ir iškalbos, taip pat  geometrijos, meditacijos ir žemdirbystės mūza. Jai skirtai knygai įrišti L. Kuisienė pasirinko sudėtingą Rubiko kubo formą. Galvosūkį sprendžiantis žmogus, anot menininkės, savo rimtumu tampa labai panašus į simbolinį susimąsčiusios Polymnijos vaizdavimą, o ir pati Rubiko kubo konstrukcija yra kubo – geometrinės figūros – formos, sudarytos iš daugelio mažų kvadratėlių.

Rišant šią knygą-objektą, menininkei, kuri ne kartą yra pabrėžusi, kad kiekvienas kūrybinis aktas jai tampa naujo minties blyksnio išeities tašku, gimė nauja idėja – fotografijų ciklas, kuriame rašytojai būtų įamžinti ieškantys Rubiko kubo sprendinių, taip tarsi sujungiant viename kūrinyje abi Polymnijos globojamas sritis.

„Didieji žmonės – tai žmonijos knygos turinys (F. Hebbelis).“ Knyga-objektas. 2020. L. Kuisienės asmeninio archyvo nuotr.

Pirmuosius šio ciklo žingsnius – fotografijas – jau buvo galima išvysti ir parodoje „Duoklė mūzoms“. „Polymnijos įkvėptuosiuose“ vyksta tolesnė šio kūrybinio sumanymo tąsa – eksponuojami fotografijose įamžintų rašytojų tekstų meniniai įrišimai: vienetinės, kolekcinės, vos 4–6 knygų tiražu išleistos ir meniškai įrištos autografuotos knygos.

Knygos-objekto „54 miniatiūros“ 27 puslapis (iš knygų ciklo „Polymnijos įkvėptieji“, 2023). L. Kuisienės asmeninio archyvo nuotr.

Greta jų eksponuojamos ir knygos-objektai, įskaitant tarptautinį pripažinimą menininko knygos kategorijoje JAV pelniusią Chijune’ės Sugiharos veiklos Kaune 80-mečiui paminėti sukurtą knygą-objektą „Didieji žmonės“. Juodi knygos puslapiai – tai tamsiausi žmonijos istorijos puslapiai: karas ir holokaustas. Japonų diplomatas šiame kontekste atskleidžiamas kaip gėrio ir šviesos šaltinis, išgelbėjęs tūkstančių žydų gyvybes. Odė žmogiškumui – svarbi siejančioji visos parodos gija.

Leonoros bendradarbiavimas su autoriais – ne tik knygrišio ir rašytojo santykis. Jis kur kas glaudesnis, visapusiškai kūrybiškai susipynęs.

 

Įamžinta sukaktis

Ne mažiau žavi ir stebina vieno eilėraščio knygos, dėklai, perrišimai, bibliofilinės vertės rankų darbo knygų serija „Juodoji lelija“ (tiražas – vos 21 numeruotas egzempliorius).

Serijos „Juodoji lelija“ pavadinimas sietinas su L. Kuisienės galerijos pavadinimu „Black Lily gallery“. Juodosios lelijos simbolika – prabanga, dramatizmas, paslaptis – artima autorės neoromantinei pasaulėjautai. Serija įregistruota ir pradėta leisti 2022-aisiais, kurie buvo ypatingi Lietuvos kultūros ir raštingumo istorijoje. Prieš 500 metų Vilniaus burmistro namuose įkurta pirmoji Rytų Europoje spaustuvė, kurioje išspausdinta humanisto Pranciškaus Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“ – pirmoji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės spausdintinė knyga. Ši sukaktis įkvėpė L. Kuisienę tapti serijinės rankų darbo knygų leidybos Lietuvoje pradininke.

Donaldas Kajokas. Poemos „Sapno mechanika: 36,6 C“ (meninis įrišimas 2/4), 2020. L. Kuisienės asmeninio archyvo nuotr.

Pirmos šios serijos knygos leidybai pasirinkta Vytauto Balsio knyga „Gėlių slenkstis“ nebuvo atsitiktinė: tai knyga apie 1972 m. jaunuolių gyvenimą, Romos Kalantos žūtį, kurios 50-metis pernai buvo minimas.

Įkvėpta poezijos

„54 miniatiūros“ – 54 eilėraščių rinktinė, kurios puslapiai turi tik simbolinę reikšmę. Kiekvienas puslapis įrištas dviem egzemplioriais, kaip atskira knygelė-objektas. Vienas egzempliorius atitenka eilėraščio autoriui (taip „knygos puslapiai“ pasklinda ir išplečia knygą po visą Lietuvą), o kitas lieka nedalomoje visumoje. Toks autorės pasirinkimas skatina diskusiją, kas yra knyga, koks gali būti jos formatas, kur slypi riba tarp klasikinės ir šiuolaikinės meninės knygrišystės.

Knygos-objekto „54 miniatiūros“ 27 puslapis – Antano Šimkaus „Lengvi namai“. Poetas žavi lakoniškumu:

Lengvi tie namai –

Įsikandęs net vėjas nusineša.

Nakčiai suėst.

Vizualusis knygos sprendimas antrina tekstiniam: žavi lengvumu, efemeriškumu.

Donaldo Kajoko „Sapno mechanikos: 36,6 C“ įrišimo kodas buvo sapnas ir anotacijoje autoriaus pateiktos datos: 1888–1935. Šios datos ženklina portugalų poeto, neprilygstamo tapatybių kūrėjo Fernando Pessoa gyvenimo atkarpą. F. Pessoa drauge su romėnų poetu Ovidijumi, anot D. Kajoko, įkvėpė šią jo knygą.

L. Kuisienei F. Pessoa gyvenimo datos susisiejo su modernių meno krypčių pradžia. Knyga pojūtiškai įvilkta į fovistinį Henri Matisse’o šokio drabužį. Viršelyje vaizduojamos figūros kelia dvejopą įspūdį: viena vertus, jos atrodo tarsi sapnuojančios, kita vertus, vis dėlto vaizduojamos judesyje, lyg šoktų sapne ar sapnuodamos. Plastinės odos savybės autorei leidžia įtaigiai išreikšti sapną kaip žmogaus jausmų ir patirčių atspindį, atskleisti būsenų kaitą, kuriai išreikšti taikliai parinkta nuolatinį kismą akcentuojanti spiralės forma.

Užburia Vytauto Stankaus „Keliamųjų metų“ įrišo atlikimo precizika ir knygrišės fantazijos skraja. Poetas anotacijoje rašo: „Iš fragmentų ir nereikšmingų smulkmenų, šukių ir atspindžių sudėliotas pasaulis. Tai, ką nebūtinai galima pačiupinėti. Kaip vaivorykštė ant sniego.“ L. Kuisienė knygos viršelyje taip pat kalba fragmentais, siluetais, užuominomis, kurios šio kūrybinio tandemo atveju neįtikimai iškalbingos, talpios, tikros.

Kūryba menininkei yra tarsi Kloto rankose laikoma verpstė, kurios ašis – pats gyvenimas.

 

Kūrybiniai saitai

Leonoros bendradarbiavimas su autoriais – ne tik knygrišio ir rašytojo santykis. Jis kur kas glaudesnis, visapusiškai kūrybiškai susipynęs. Tai liudija autorių, pavyzdžiui, Gvido Latako, įtraukimas į vizualiojo knygos veido kūrimą. G. Latako poezijos rinktinės „Salos“ įrišą puošia paties poeto kurtas emalio darbas.

Neoromantinė dvasia su šiuolaikinių meninių sprendimų drąsa (įpjova atidengta nugarėlė) kuria keistą, bet neabejotinai pagavų derinį Vytauto Stulpino „Rėžių“ įrišime.

Mantas Balakauskas. „477“ (meninis įrišimas 1/4), 2021.L. Kuisienės asmeninio archyvo nuotr.

Manto Balakausko „477“ dvelkia romėnišku solidumu. Knygos pavadinimas „477“ sietinas su 477 m. e. m., kai, užleisdama vietą naujiems žmonėms ir laikams, žlugo Romos imperija, į kurią kūryboje taip mėgsta gręžtis pati knygrišė, vis sužavėdama motyvais iš antikos, graikų ir romėnų laikų. Pažymėtina, kad šią knygą Leonora ne tik įrišo, bet ir piešė jai iliustracijas, įvaizdinančias M. Balakausko eiles:

...praskelk mano galvą, iš kurios gims naujas pasaulis,

mesk į mane akmenį ir pasėk mano kaukolę žemėje,

mano kaukolę žemėje, kad išaugtų kietas kaip kukmedis

žmogus, gerai išgirdai, žmogus, jau nebe romėnas, Roma

neturi ko pasiūlyti, ji neegzistuoja tavo ištroškusiems kareiviams, jos aruodai tušti, ir visa, ką matome dabar,

yra tik dygūs krūmai mano akims, degantys krūmai....

Be minėtų autorių, parodoje galima pamatyti Algio Antano Žukausko, Anos Lu, Nėriaus Pečiūros, Egidijos Šeputytės, Vilmos Kilinskienės, Astos Jenkeliūnienės knygas. Miniatiūrose rasite šių autorių tekstus: Egidijos Šeputytės, N. Pečiūros, Aldonos Ruseckaitės, Jurgitos Jasponytės, V. Kilinskienės, Antano Šimkaus, Donaldo Kajoko, M. Balakausko, Gretos Ambrazaitės, Dainiaus Gintalo, Anos Lu, Vainiaus Bako, Arvydo Makausko, Indrės Sekevičienės ir Indrės Valantinaitės. Parodos kuratorė menotyrininkė Silvija Burokaitė džiaugiasi knygrišės sprendimu atkreipti dėmesį į lietuvių autorius ir jų kūrybą.

Vytautas Stulpinas. „Rėžiai“, 2022. L. Kuisienės asmeninio archyvo nuotr.

L. Kuisienės meniniame kelyje labai reikšmingos susipinančios gijos, tad svarbus parodos akcentas yra knyga, skirta likimo deivei – moirai Kloto. Kloto – Dzeuso ir Temidės (arba Anankės) dukra, gyvenimo verpėja. Kūryba menininkei yra tarsi Kloto rankose laikoma verpstė, kurios ašis – pats gyvenimas.

Meninius sumanymus tiesiogiai veikia autorės gyvenimiškos patirtys ir sapnai, o kūrybiniai sumanymai į naujas aplinkybes stumia kasdienę rutiną. Net ir pačios ploniausios gyvenimo ir kūrybos gijos savo daugiasluoksniškumu daro įtaką naujoms patirtims. Kūrybinės gijos sieja parodą su ankstyvesnėmis autorės parodomis. Visos devynios autorinės Leonoros parodos yra tarsi neišvengiama, iš aukščiau nulemta viena kitos seka.


Kas? Paroda „Polymnijos įkvėptieji 2023“.

Kur? Nacionaliniame M. K. ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUJE.

Kada? Veikia iki birželio 18 d.

Gegužės 25 d. 16 val. – susitikimas su rašytojais Vytautu Balsiu, Nėriumi Pečiūra, Mantu Balakausku.

Gegužės 27 d. 14 val. – ekskursija su parodos autore L. Kuisiene.

Eilėraščio autorius – Antanas Šimkus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių