I. Gražulevičiūtės-Vilėniškės paroda: bėganti su lapėmis, skrendanti su paukščiais

Itin nuotaikingas parodos pavadinimas – tarsi aliuzija, savotiška žaisminga kūrybinga sąšauka su amerikiečių mokslininkės, psichoanalitikės Clarissos Pincolos Estes knyga „Bėganti su vilkais“.

Parodos atidarymą autorė norėjo pažymėti kūrybinėmis koliažo dirbtuvėmis „Susikurk savo lapę“, kad kiekvienas norintis galėtų atrasti užkoduotas legendas, pasigėrėti vingriomis paveikslų linijomis ir patiems susikurti savo vidinės lapės (lapino) portretą.

Parodoje eksponuojama šešiolika paveikslų, tapytų aliejumi ant drobės, kurių dalis turi ir simbolines, sakraliam švenčių metui skirtas paantraštes, pavadinimus („Prisikėlimas“, „Šventapaukštis“).

Organizatorių nuotr. 

Kalbant apie Šventapaukštį, verta prisiminti, kad Šventpaukštinis buvo paukščių dievas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorikas Motiejus Strijkovskis 1582 m. minėjo dievą Šventpaukštinį (Svietpuncinį): „Swieczpunscynis – dievas, kurio žinioje buvo vištos, žąsys, antys ir visi kiti paukščiai, tiek naminiai, tiek laukiniai; tam aukų neaukodavo, sakydavo, kad tai esąs lakiojimo dievas.“

Apskritai paveiksle „Šventapaukštis“ Šventasis Paukštis vaizduojamas kaip visų paukščių rūšių (net ir pelėdų) globėjas, po savo sparnais glaudžiantis įvairiausius paukštelius. Įdomus ir kitas parodoje eksponuojamas mėlyniatonis kiek abstrahuotas paveikslas „Smaragdinė pelėda“, kuriame mieganti žmogysta įkomponuota šalia tamsiai mėlynos smaragdinės pelėdos silueto.

Organizatorių nuotr. 

Daugumoje paveikslų dominuoja paukščio (vis dėlto tai ir Prisikėlimo simbolis) ir lapės motyvai.

Lapėms dedikuoti bene keturi parodoje eksponuojami paveikslai („Bėgančios kartu“, „Lapės daina“, „Lapių kava“, „Miško meditacija“). Matome, kad Indrė itin kūrybiškai interpretuoja lapės motyvą, kartais jam suteikdama ir daugiau apibendrintumo, abstraktumo (palyginkime su paveikslu „Miško meditacija“).

I. Gražulevičiūtės-Vilėniškės tapyba atvira kūrybiniams ieškojimams, autorė kartais nuo figūratyvinių motyvų mėgina pereiti prie abstraktesnių, pvz., paveikslai „Skrydis be pastangų“, „Abstrakcija kačiukas“, „Abstrakcija, abstrakcija“. Šiose abstrakcijose svarbiausia – vingrių melsvų linijų (ypač tai akivaizdu paveiksluose Pietų Amerikos mitologijos tematika „Pumos širdis“ ir „Mėnulio ašara“), įvairiaspalvių potėpių, spalvinių dėmių žaismas. Akivaizdu, kad šie paveikslai yra atviresni platesnėms interpretacijoms.

Organizatorių nuotr. 

Tad itin žavi įvairiaspalvis ir įvairiapusis, dinamiškas I. Gražulevičiūtės-Vilėniškės kūrybinis talentas, kaskart parodose atveriantis netikėtų, įdomių gamtos motyvų interpretacijų.

Kas? I. Gražulevičiūtės-Vilėniškės paroda „Bėganti su lapėmis“.

Kur? Garliavos sporto ir kultūros centre.

Kada? Veikia iki gegužės 12 d.