Išskirtiniame Pažaislio muzikos festivalio projekte – dėmesys Kaunui ir Lietuvai

Penktadienio vakarą Kauno valstybinę filharmoniją ir joje viešėjusius garbius svečius emocijose paskandino specialus muzikinis-vizualinis renginys. Čia surengtas išskirtinis Pažaislio muzikos festivalio projektas „Kaunas. Prisikėlimas I“, skirtas paminėti Kauno tapimo Lietuvos sostine 100-osioms metinėms.

Renginys buvo įtraukiantis nuo pat įėjimo. Žiūrovus, tarp kurių – ir išrinktasis šalies prezidentas Gitanas Nausėda, iš karto pasitiko vizualiniai efektai.

„Muzika įkvepia, suteikia sparnus, priverčia tikėti šviesiu rytojumi. Visa tai šiandien mes gavome. Buvo nuostabus jausmas, kai visi taip sutartinai dainavome“, – po renginio sakė G. Nausėda, turėdamas omenyje bendrai visų žiūrovų ir dalyvių giedotą „Lietuva brangi“.

Tokio sutarimo ir vienybės jis linkėtų ir politikos, ir kitose gyvenimo srityse.

Buvo nuostabus jausmas, kai visi taip sutartinai dainavome.

Pasididžiavimo Kaunu, Lietuva, muzikos ir vaizdo sintezė. Taip trumpai galima apsakyti vakaro įspūdžius. 

Į renginį kviesdami organizatoriai visiems priminė, kad Kaunas – tarpukario Lietuvos sostinė, kuri XX a. pradžioje sutelkė Lietuvos valstybingumą, kartu ir pagrindė kultūrinę rezistenciją bei valstybingumo atstatymą.

„Lietuvą griovė ir niekino okupantas, bet prisikėlimo viltis nepasiduodančiame Kaune visuomet ruseno. Ir ta viltis laimėjo. Ir prisikėlimas sklinda ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje“, – apie priežastį švęsti portalui kauno.diena.lt kalbėjo Pažaislio muzikos festivalio direktorė Giedrė Mikaitienė.

Šis prisikėlimas mieste ir tėvynėje iki šiol skleidžiasi gyvenimo džiugesiu.

Renginyje ir bandyta atskleisti, kas vyko nuo vilties rusenimo iki prisikėlimo džiaugsmo. Projekto koncepcija pasirinkta tokia, kad žiūrovai pasijunta viso to dalyviais, ne tik stebėtojais.

Be ypatingos progos ir ypatingo konteksto, projektui gylio bei spalvų neabejotinai suteikė ir tai, kad jame dalyvavo stipriausi Kauno muzikiniai kolektyvai: Kauno miesto simfoninis orkestras, Kauno styginių kvartetas, Kauno valstybinis choras.

Šio projekto idėjos autorė yra dirigentė Adrija Čepaitė. Projekto idėja gimė dar pernai. Tiek laiko prireikė jai išrutulioti ir įgyvendinti, ką pasitelkęs istorines fotografijas ir kitas priemones padėjo padaryti režisierius Paulius Jurgutis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Judita

Judita portretas
Net baltai pavydu, kad nesudalyvavau. Manau - įdomus projektas, sėkmės naujuose.

Klausytojas

Klausytojas portretas
Man. nepatiko. Ypač dirigentė. Netinka ji čia. Jau galėjo Pažaislio festivalis kažką rimtesnio pasikviesti. Kad ir Modestą Pitrėną. Ir šiaip galėjo geriau visą Nacionalinį simfoninį orkestrą pasikviesti, butų buvę ir solidžiau ir profesionaliau. P.S. Kas ten per balius nuotraukose ir kam jis skirtas ir kas jį finansavo?

Georgia Betancourt

Georgia Betancourt portretas
Šiuo metu „Google“ kas menesi moka nuo 17 000 iki 22 000 JAV doleriu, kad galetu dirbti interNete iš namu. Aš prisijungiau prie šios veiklos prieš 2 menesius ir uždirbau 20544 $ per pirmaji šios veiklos menesi. Galiu pasakyti, kad mano gyvenimas visiškai pagerejo! Patikrinkite, ka aš darau.apsilankykite >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> w­­w­­w.W­­o­­rkLinks3.Com
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių