„Festivalis turi kelis tikslus – išpasakoti pamirštas ar nutylėtas Kauno ir Kauno rajono istorijas, o kartu ir suburti miesto bendruomenes, institucijas ir entuziastus į kasmetinį renginį – juk istorijų pasakotojai iki šiol dar neturėjo savo festivalio“, – sako viena jo iniciatorių, „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ kuratorė Daiva Citvarienė.

Anot jos, festivalis įrodys, kad istorijų pasakojimas gali įgyti pačias įvairiausias formas – ne tik tradicines ekskursijas. Istorijos gali būti pasakojamos garsu, šviesomis, dainavimu ir kitais būdais, padedančiais pažinti save, atrasti savyje empatiją, užuojautą, bendrystę.

Spalio 17–24 dienomis festivalio dalyvius pasitiks ir lydės muziejų gidai, teatralai, menininkai, archeologai, istorikai, bendruomenių nariai. Daug Istorijų festivalio renginių bus atviri ir tiems, kuriems kultūra vis dar sunkiai pasiekiama – pavyzdžiui, angliškai kalbantiems Kauno gyventojams bei žmonėms su įvairiomis negaliomis.

Festivalio epicentras – parku virtusios kapinės

Dar XIX a. įkurtos miesto kapinės, teritorija, kurioje kadaise sugyveno keturios konfesijos – katalikai, evangelikai, ortodoksai, musulmonai –, šiandien kauniečių vadinama Ramybės parku. Būtent jame spalio 18 d., penktadienį, 18 val. įvyks didysis Istorijų festivalio atidarymas.  Muzikinę kantatą „Ramybės. Ramybės...“ (autoriai – Ramybės parką supančių kvartalų gyventojai, rašytoja Daiva Čepauskaitė, kompozitorius Vidmantas Bartulis, dirigentė Danguolė Beinarytė) atliks specialiai šiai progai suburtas „Istorijų choras“. Prie jo žada prisijungti ir keturių konfesijų šventikai. Beje, Ramybės parke veikiantys maldos namai festivalio metu pakvies į atvirų durų dienas.

Kiekvieną Istorijų festivalio rytą, dieną ir vakarą kauniečiai ir miesto svečiai bus kviečiami patirti britų menininkės Jenny Kagan interaktyvią šviesos ir garso instaliaciją „Pavėjui“, reaguojančią į savo aplinką – senąsias Kauno kapines. „Pereikite per parką sutemus ir atraskite, kas tvyro lengvame vakaro vėjyje“, – intriguojama menininkės, kurios tėvai kalėjo Kauno gete, kūrinio anotacijoje.

Vadinamajame Ramybės parke festivalio lankytojai dėl interaktyvių sprendimų atras ir daugiau istorijų. Papildytos realybės skulptūrą pavadinimu „Bičiulystė“, įkvėptą vietos istorijos ir senovės lietuvių simbolikos, sukūrė Kauno bienalės projekto „Stebuklingi kilimai“ (angl. „Magic Carpets“) rezidentas, menininkas iš Serbijos Konstantin Djurickovic. Tadas Šimkus ir Gytis Dovydaitis tuo tarpu kvies išspręsti meno ir pasakojimų galvosūkį interaktyviame žaidime „Ramybės mįslės“. Tai, kad šiandieninis parkas yra keturių konfesijų sankryža, primins mobilioji programėlė „Tep Tep Music“. Keliasdešimt autentiškų dokumentinių įrašų bei aktorių įgarsintų pasakojimų ves klausytojus per religines-kultūrines tradicijas, garsiuosius 1956 m. Vėlinių įvykius, paminkluose tūnančią rezistencinę Lietuvos kovų už nepriklausomybę atmintį bei šių laikų aktualijas.

Visą savaitę istoriniame, net serialo „Černobylis“ kūrėjų abejingais nepalikusiame bute (Vytauto g. 58), vyks britų fotografo Marco Wilsono paroda „Palimpsestas“. Dvi dešimtis Europos šalių, daugiau nei 160 lokacijų, tiesiogiai ar ne susijusių su Holokaustu, aplankęs menininkas fiksuoja žmogiškąsias istorijas, kurios visos tarpusavyje persipynusios. Kaune brito laukė trys jautrūs susitikimai, kurių rezultatai ir publikuojami parodoje. Fotografijas lydi Miko Zabulionio specialiai projektui sukurta muzika.

Pasakojimo galia

Kaunui ruošiantis tapti Europos kultūros sostine, didelis dėmesys skiriamas skatinimui pasakoti savas, kaunietiškas istorijas, kurios gali būti įdomios ne tik mums patiems, bet ir visam kontinentui ar net pasauliui. Šiame festivalyje bus galima išgirsti net du užsienyje gyvenančių pasakotojų – storytellerių – pasirodymus. Kauno senamiestyje veikiančiame „Teatro klube“, spalio 19 d., šeštadienį, istoriją „Vilko mergaitė“ pasakos šios srities profesionalė, Škotijoje gyvenanti Daiva Ivanauskaitė, kuriai talkins mecosopranas Agnė Čepaitytė ir vaizdo projekcijų kūrėja  Kristina Meilutė. Įdomi detalė, kad žiūrovai šiame renginyje bus vaišinami ką tik iškeptu kugeliu.

Dėmesys lietuviškai nekalbantiems

Istorijų festivalio savaitę neliks pamiršti ir Kaunu besidomintys, jame šiuo metu keliaujantys, studijuojantys ar jau šaknis įleidę užsieniečiai. Lietuvių kalbos nemokantys, bet angliškai suprantantys kviečiami dalyvauti specialiose ekskursijose ir tarptautiniame protmūšyje, žinoma, jų lauks ir universalia – meno – kalba kalbantys kūriniai, parodos bei instaliacijos.

Spalio 20 d., sekmadienį restorane „Casa Della Pasta“ vyks pasakojimo meno pasirodymas anglų kalba „Mėlynbarzdis kaimynas“. Amsterdame gyvenanti profesionali istorijų pasakotoja Milda Varnauskaitė, pernai Vilniuje įkūrusi Baltijos pasakojimo centrą, paklaus, kur yra riba tarp Savo ir Svetimo. Ar keičiamės mes, kai į mūsų erdvę įsiveržia svetimas, nepažįstamasis – Kitas? Ar priimame kitoniškumą, ar norime jį sunaikinti? Norėdama atsakyti į šiuos klausimus, M. Varnauskaitė leisis kelionėn į lietuviškų pasakų pasaulį, kartu apšviesdama kelią klausytojams ir leisdama sekti iš paskos. Renginyje laukiami visi, suprantantys angliškai.

Unikalaus orkestro pagerbimas

Bene garsiausiai nuskambėsiantis festivalio renginys – „Paskutinis koncertas“ Kauno geto orkestro atminimui. Taip, taip – tarpukariu madingiausiuose Kauno restoranuose groję muzikantai, įkalinti gete, muzika palaikė ne tik savo, bet ir likimo brolių bei sesių dvasią. Kauno kultūros centre, pastate, kuriame II pasaulinio karo metais veikė gestapas, spalio 20 d., sekmadienį, suskambės Kauno gete groti kūriniai – juos, taip pat ir gete kalėjusio kompozitoriaus Percy Haido sukurtą simfoninį veikalą „Geltonoji fantazija“, atliks Kauno miesto simfoninis orkestras, diriguojamas Vilmanto Kaliūno. Libreto autorė ir vakaro režisierė – Agnė Dilytė.

90-ieji – irgi jau istorija

Savosiomis „laukiniu“ vadinamo dešimtojo  XX a. dešimtmečio istorijomis  ir artefaktais pasidalinti kviečia Kauno miesto muziejus. Festivalio metu Kauno rotušėje veiks pop-up paroda „Laukiniai Kauno vakarai“, kurioje – dabar neįtikėtinai atrodantys kadrai iš šeimos albumų, pirmojo boulingo klubo šalyje palikimas ir kiti įrodymai to, kad Kaunas visuomet mokėjo „suktis“. „Lauksime visko. Neišdalintų ženkliukų. Neišklijuotų lipdukų. Neparduotų kojinių. Nepabaigtų megzti megztinių. Senų parduotuvių iškabų, įrankių, interjero detalių, kavinių servetėlių ar suvenyrų“, – prisidėti prie parodos kūrimo kviečia muziejinininkai.

Istorijos pietums

Bene didžiausią festivalio programos dalį sudaro ekskursijos, pasakojančios miesto ir rajono istoriją nuo seniausių laikų iki šių dienų. Kad miestiečiai galėtų ir darbo metu lankyti festivalio renginiuose, siūlome „istorijas pietums“, prasidedančias 12 val. darbo dienomis. Festivalio istorijos pasieks ir „Caffeine“ kavinėse, kurių lankytojai galės išgirsti II pasaulinio karo istorijų fragmentus ir ant specialių, proginių festivalio atvirukų  – užrašyti ir savąsias istorijas.

Daugiau apie spalio 17–24 dienomis vyksiančio Istorijų festivalio idėją, erdves, vietas: www.istorijufestivalis.eu.