„Barselona, Berlynas ar Monrealis jau dešimtmečius investuoja į meno kūrinius viešosiose erdvėse, kur skulptūros, instaliacijos ir sienų tapyba tampa miesto tapatybės dalimi. Kaunas taip pat ryžtingai žengia šia kryptimi, kviesdamas menininkus kurti unikalią, gyvą galeriją po atviru dangumi. Taip kiekvienas miesto kampelis ima pasakoti istorijas, kvėpuoti kultūra ir menu bei įkvepia kurti“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Vienas ryškiausių Lietuvos skulptorių miestą papuošė dar dviem naujomis skulptūromis – bronzos, granito ir metalo skulptūra „Ožka geldoje“ ir korteno metalo bei granito kūriniu „Godo“. Jos įkurdintos M. Valančiaus skvero žaliose erdvėse. Radviliškyje gimęs autorius didelį dalį savo gyvenimo ir kūrybos dedikavęs išskirtinai Kaunui – vien tik per pernai 22 kūrinių kolekcija „Epochų aidas“ papuošė Kalniečių parko erdves.

„Ožka geldoje“/Kauno m. savivaldybės nuotr.

„Man džiugu matyti, kaip Kaunas gražėja, tvarkosi, todėl norisi vieną kitą pėdą įminti čia, savo mieste. Kaunas išgyvena renesansą. Ir man norisi jame būti, prisidėti. Visa tai daroma žmogui – kad miestas būtų gyvas, kad jame būtų gera būti“, – sakė skulptorius ir meno kūrinių autorius Stasys Žirgulis.

Naujieji akcentai – „Ožka geldoje“ ir „Godo“ – skirtingos savo forma ir idėja, tačiau abi kviečia pažvelgti į pasaulį per simbolių ir nuojautų prizmę. Autorius teigia, kad jam buvo svarbu ne tik estetinis rezultatas, bet ir kūrinio prasminis krūvis – tai, kaip meno objektas kalba su žmogumi, provokuoja mąstyti, ieškoti atsakymų ar net susidurti su pačiu savimi. Skulptūros atspindi menininko profesinį meistriškumą, gilų filosofinį bei kultūrinį turinį.

Kaunas taip pat ryžtingai žengia šia kryptimi, kviesdamas menininkus kurti unikalią, gyvą galeriją po atviru dangumi.

Skulptūra „Ožka geldoje“ dedikuota ispanų menininkui Pablo Pikasui. Įkvėpimo šaltiniu tapo garsioji skulptūra „La Chèvre“ („Ožka“). Kaip pasakoja pats autorius, šis darbas – lyg šmaikštus dialogas su pasaulio menu: „Kai dariau parodą Paryžiuje, pagalvojau, kad iš Kauno į Prancūziją atplaukia ožka geldoje – tai tarsi linkėjimas iš mūsų miesto“.

Žirgulio kūrinys kalba apie gyvybingumą, kūrybinę transformaciją ir gamtos jėgas. Skulptūros forma aiški ir lengvai atpažįstama, todėl savą kūrinio kontekstą ar netikėtą prasmę atras tiek vaikas, tiek suaugęs.

Tuo tarpu „Godo“ remiasi Samuelio Beketo garsiuoju kūriniu „Belaukiant Godo“. Skulptūra sukurta dar 2013 metais – po to, kai autorius dramos teatre pamatė legendinį spektaklį. Pasak autoriaus, skulptūra „gimė“ iš noro interpretuoti laukimo absurdą, kuris kartais kupinas vilties, o kartais – beprasmiškas. Skulptūra vaizduoja siurrealistinę būtybę, stovinčią tarp skirtingų pasaulių – tarp vilties ir nežinios.

„Godo“/Kauno m. savivaldybės nuotr.

„Ši skulptūra man – aktuali. S. Beketas, kaip absurdo filosofijos atstovas ir egzistencialistas, sukūrė nepaprastai talentingą kūrinį – „Belaukiant Godo“. Jis nuskambėjo per visą pasaulį. Nutariau, kad turiu pabandyti sukurti skulptūrą, pasirinkau tokias medžiagas, kurios pavargę, surūdiję ir savo psichologija atitinka turinį. Gal sprendimas šokiruos žmones, bet tie, kas žino spektaklį – puikiausiai perskaitys pagrindinę idėją“, – prisiminė S. Žirgulis.

Naujieji S. Žirgulio kūriniai pastatyti bendradarbiaujant su Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Kauno skyriumi per programą „Kauno akcentai“. Skulptūrų bendra įrengimo vertė – 73,5 tūkst. eurų.

Nuo 2017-ųjų veikiantis projektas „Kauno akcentai“ kviečia menininkus siūlyti idėjas, puošti miesto viešąsias erdves skulptūrų, dizaino objektų, šviesos instaliacijų, apšvietimo ar gatvės tapybos kūriniais. Komisijos atrinktų ir patvirtintų akcentų įgyvendinimą finansuoja Kauno miesto savivaldybė. Menininkai iš visos Lietuvos kviečiami teikti savo sumanymus specialioje platformoje internete: akcentai.kaunas.lt.