Bendradarbiaujant su Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centru, ekspozicija buvo pritaikyta lankytojams su klausos negalia. Prie ekspozicijos įrengimo reikšmingu finansiniu indėliu prisidėjo į Jungtines Amerikos Valstijas 1946 m. emigravęs Henris Kelenas. Jis 2014 m. Kauno IX forto muziejui testamentu skyrė palikimo dalį – savo tėvų, brolio, sesers ir visos Kauno miesto žydų bendruomenės, pražuvusios dėl Holokausto, atminimui.

1939–1945 m. vykęs Antrasis pasaulinis karas tapo baisiausiu išgyvenimu žydų tautos istorijoje, kuomet jai iškilo realus fizinio sunaikinimo pavojus. XX a. modernioje Europos valstybėje gimė radikalios ir protu nesuvokiamos idėjos, kurių realizacija tapo daugiau nei šeši milijonai nutrauktų gyvybių ir dar daugiau dvasiškai suluošintų gyvenimų. Padaryta nepataisoma žala ne tik žydų tautos, bet ir viso pasaulio istorijai.

Kauno IX fortas Antrojo pasaulinio karo metu buvo paverstas viena didžiausių masinių žudynių vietų nacistinės Vokietijos okupuotoje Lietuvoje. 1941–1944 m. laikotarpiu čia buvo žudomi Lietuvos ir iš kitų Europos valstybių atvežti žydų tautybės asmenys: Austrijos, Čekoslovakijos, Lenkijos, Sovietų Sąjungos, Prancūzijos, Vokietijos. 1941 m. lapkričio 25 d. IX forte buvo sušaudyta beveik 3 tūkst. iš Berlyno, Miuncheno ir Frankfurto prie Maino perkeltų žydų. Paskutinė žinoma masinė užsienio šalių piliečių naikinimo akcija IX forte įvykdyta 1944 m. gegužės mėnesį. Iš Dransy koncentracijos stovyklos Prancūzijoje į Rytų Europą buvo išsiųsti 878 žydai – dauguma jų išlaipinti Kauno geležinkelio stotyje, nugabenti į IX fortą ir sušaudyti.

H. Kelenas (1915–2014) – Henochas Kacenelenbogenas (vardą ir pavardę pakeitė gyvendamas JAV) gimė 1915 m. Lodzėje. Baigęs vidurinę mokyklą, studijavo mechanikos inžineriją viename Prancūzijos universitete. H. Kelenui besimokant, jo šeima persikraustė gyventi į Lietuvą. 1937 m. baigęs studijas, H. Kelenas sugrįžo pas savo šeimą, tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1941 m. birželį Lietuvą okupavus nacistinei Vokietijai, H. Kelenas su visa šeima buvo priverstas persikraustyti į Kauno getą. 1941 m. jau gyvendamas gete, vedė Julią Filipovskaitę. Nacių okupacijos metais H. Kelenas neteko tėvų, brolio, sesers ir kitų artimųjų. 1944 m. pavasarį susiklosčius palankioms aplinkybėms, jam, kartu su žmona Julia ir sūnėnu Džeriu, kurį įvaikino po sesers žūties, pavyko pabėgti iš geto. 90 dienų iki karo pabaigos visa šeima slapstėsi pas Lietuvos ūkininką Andrių Urboną. 1946 m. H. Kelenas emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas ir apsigyveno El Paso mieste Teksaso valstijoje, kur 1994 m. įkūrė Holokausto muziejų ir studijų centrą.