Jubiliejinėje tapybos parodoje – apie atminimą ir patirtį

Menininkas Stasys Stakauskas savo 75-mečio proga dovanoja personalinę parodą, kurioje eksponuojami dar niekur nerodyti tapytojo kūriniai, sukurti per pastarąjį dešimtmetį.

Geriausiai šis tapytojas yra žinomas dėl pamėgtų peizažų, portretų, polinkio į impresionizmą ir ekspresionizmą. Menininko pamėgtos technikos – tapyba aliejumi ir akvarele. Tačiau ne vien tapyba S.Stakauskas perteikia kūrybinę saviraišką. Jam taip pat nesvetimos ir vitražo, mozaikos, sieninės tapybos, skulptūros, dekoratyvinės keramikos sritys.

Pats menininkas teigia, kad jo paveikslai gimsta vienu įkvėpimu, be jokių vėlesnių taisymų, tačiau tai nereiškia, kad jo darbuose nereikia ieškoti prasmės. Menininkas gimė per patį Antrojo pasaulinio karo įkarštį 1940 m. ir dar vaikas būdamas regėjo jo baigtį, tad savo kūriniuose nevengia ir dramatizmo.

S.Stakauskas gamtos motyvus, emocijas, patirtas būnant gamtoje, perkelia ant drobės, tačiau tik kaip įspūdį, ryškią ekspresyvią nuotaiką. Nors menininko paveikslai gimsta techniškai lengvai – vienu prisėdimu, tačiau jie kupini įvairiausių nuotaikų. Gamtos motyvuose vis pasirodo S.Stakausko pamėgta raudona spalva – kaip kartaus karo atminimo liekanos. Tapomų medžių kamienai laužyti, kreivi, tarsi simbolizuojantys sulaužytą tą laikmetį.

Kai kur peizaže atsiranda ir figūrų – ankstesnės kūrybos laikotarpiu pamėgtas motyvas. Tačiau jos nėra itin stipriai išryškinamos – susilieja su tapomu peizažu.

S.Stakausko kūriniuose galima rasti ir architektūrinių motyvų – suabstraktintų Kauno vaizdų. Pastatams menininkas keliais štrichais suteikia grakštumo, išryškina namų stogus, kuriuos dažniausiai tapo raudona spalva – taip perteikiami tikri Senamiesčio vaizdai, paveiksle atsiranda ryškesnių akcentų.

Menininko aliejinė tapyba laisvais potėpiais, nubėgusiais dažais primena tapymą akvarele. Tai sušvelnina peizažą, sukuria minkštumo įspūdį, dėl to apima tarsi sapno, netikrovės nuotaika – objektai nėra ryškiai matomi, juos įžvelgti sunku.

Apie jubiliejinę parodą, svarbiausius kūrybos akcentus ir įkvėpimą – pokalbis su menininku S.Stakausku.

– Kokiai progai skirta naujausia jūsų paroda?

– Netikėtai viskas buvo sugalvota. Anksčiau maniau, kad jau viskas – nebereikia man tų parodų. Tačiau laikui bėgant susikaupė nemažai kūrinių. Taigi, parodoje nusprendžiau rodyti naujausius kūrinius, sukurtus 2005–2015 m. ir niekur neeksponuotus. Paroda sutampa ir su mano 75-uoju gimtadieniu. Taigi, tai paroda, pažyminti ir jubiliejų.

– Kaip pasikeitė jūsų kūryba nuo paskutiniosios parodos, kuri vyko 2005 m. iki šių dienų?

– Kūryboje daugiau apibendrinimo ir abstrakcijos. Anksčiau buvo daugiau teminių darbų, portretų. Dabar dominuoja įspūdis. Daugiau vidinės išraiškos. Gamtos, kad ir netiesioginiai motyvai, su dramatizmu, apibendrinimu. Kodėl atsirado toks pokytis? Matyt, savaime. Kiekviena diena atneša kažką naujo, kinta žvilgsnis. Kinta požiūris ir į meną. Ir į kūrybą. Dabar, kai jau esu pensijoje, galiu kūrybai skirti visą savo laiką.