Šiuolaikiniame pasaulyje, regis, nėra jokių kliūčių ir barjerų. Galime keliauti, pažinti, atrasti – ir grįžti namo. O jei ne? Jei į juos grįžti nebegalėtume? Jei nebegalėtume vėl patirti saugumo ir jaukumo jausmo, kurį išgyvename tik namuose? Kas atsitiktų su žmogumi, jei dingtų visa tai – atsiminimais prabylančios sienos, daiktai?

Viltis ir laikinumas

Apie nuolat persekiojantį laikinumo jausmą pasakoja menininkė Marguerite de Merode fotografijų parodoje "Pėdsakai", pristatomoje A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje. Jautriose fotografijose atsiskleidžia migrantų kasdienybė.

Kaip pastebima parodos anotacijoje, fotografuodama tik jų gyvenamą aplinką, be konkrečių žmonių portretų, M.de Merode kuria tų žmonių gyvenimo istorijų pasakojimus. Šie atsiskleidžia per buitiškus supančios aplinkos vaizdus, kuriuose kuklus turimų daiktų bagažas tampa skaudžios istorijos pasakotoju.

Į nuotraukas, kurių autorei, beje, taip pat nesvetima emigrantės patirtis – ji gimė belgų šeimoje Atėnuose, žvelgti nelengva. Mintyse it mantrą norisi kartoti: "Aš turiu namus, aš turiu namus..." Žmonės, į kurių aplinką nukreiptas menininkės objektyvas, namų nebeturi. Kiek iš jų prisimena savo vaikystę ir ramias dienas vietoje, kurią laikė namais? O kiek iš jų jau gimė būti – švelniai tariant – klajūnais? Žodis "migrantai" glaudžiausiai siejasi su žodžiu "persikėlinėtojai". Be namų, atskirti nuo šeimų, vieniši, nelaimingi.

Įrėmintos gyvenimų istorijos žiūrovą perkelia į intymią erdvę, kurioje jis jaučiasi nejaukiai, iš kurios nori ištrūkti, tačiau kadras po kadro istorija tęsiasi, traukia į save, glumina.

Fotografijų ciklas "Pėdsakai" atmintyje įsirėžia giliai, sukrečia, tačiau vis tiek norisi išsinešti viltį, kad vaizduojami būstai tėra laikina pastogė.

Gyvenimo žemėlapiai

Parodoje taip pat eksponuojami naujausi M.de Merode kūriniai – fotografijų ciklas, kuriame vaizduojami darbo netekusių žmonių delnai.

Delnuose įrėžta praeitis, dabartis, švelnios ateities perspektyvos. Giliomis, vos regimomis, besitęsiančiomis, nutrūkstančiomis linijomis išvagoti delnai žymi žmogaus sielos kelionę.

Jei būtume chiromantai, galėtume perskaityti kiekvieno fotografijose įamžinto rankų savininko likimą, atsargiu žvilgsniu paklaidžioti po jo ateitį, perspėti jį ar nuraminti. Tušti delnai, vaizduojami nuotraukose, perteikia individualias istorijas, kurias žiūrovas gali išgirsti tyloje, klausydamasis intuicijos.

Konceptualus menininkės žvilgsnis į pasirinktas temas atskleidžia šiuolaikinio pasaulio realybę tokią, kokia ji yra. Be pagražinimų, paslėptos tiesos ar asmeninių autorės interpretacijų.

Kas? M. de Merode paroda "Pėdsakai"

Kur? A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje

Kada? Veikia iki liepos 11 d.