Baltieji drambliai

„Sveiki, prašom, užeikite“, – atvėręs vartus, pro kuriuos įprastą dieną galima patekti tik iš anksto užsiregistravus ir tik su lydinčiu asmeniu, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Edukacijos skyriaus muziejininkas Gintaras Liaudenskas pakvietė vidun.

Viena iš priežasčių, dėl kurios negalima laisvai lankyti Karo technikos ekspozicijos, – sprogmenys, užsilikę nuo sovietmečio, kai čia dar veikė amunicijos sandėlis. Prieš dvejus metus, pjaunant žolę, forto fosoje, ties kariniu puskaponieriu buvo rasta sovietinė, 82 mm minosvaidžio mina, kurią čia pat neutralizavo Lietuvos kariuomenės Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai. Lydintis asmuo ekskursijų metu – taip pat būtinas. Per dieną ekspoziciją, kurią sudaro ratinė, vikšrinė technika, artilerijos pabūklai, kateriai ir lėktuvai, aplanko šimtai lankytojų ir toli gražu ne visi jie būna klusnūs. Nepastebintiems įspėjamųjų lentelių muziejininkai primena, kad laipioti šlaitais nevalia, o į karinę techniką, jei ši užrakinta, brautis griežtai draudžiama.

Profesionalas: G. Liaudenskas daugiau nei kas kitas išmano apie eksponuojamą techniką, todėl galėtų kalbėti ištisas valandas. Regimanto Zakšensko nuotr.

„Čia galite drąsiai lipti“, – G. Liaudenskas įžengė į vikšrinės technikos aikštelę ir spustelėjo atkurtos Lietuvos kariuomenėje naudotos, lenkų dovanotos švediškos egzotikos „Terrängbil m/42 KP“ durų rankenėlę.

Baltijos valstybėms atkūrus nepriklausomybę ir atkuriant kariuomenes, Švedija buvo viena didžiausių rėmėjų, todėl ir šie šarvuočiai atkeliavo gana anksti. 1993 m. Lietuvai, Latvijai ir Estijai švedai kaip labdarą skyrė po trylika šarvuočių. Lietuvos kariuomenėje jie visi buvo naudojami tik Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų batalione Tauragės rajone iki 2001 m.

Tarnavo Lietuvai

Pirmieji „Terrängbil m/42 KP“ modelio šarvuočiai švedų karius pasiekė 1944-aisiais. Kaip įprasta tam laikmečiui, šarvuočiai buvo gan paprastos konstrukcijos – ant sunkvežimio važiuoklės sumontuotas šarvo kėbulas. Pirmosios modifikacijos šarvuočiai buvo pusiau atviri, aptraukti brezentu, tik vėliau, 1983 m., – visiškai šarvuoti. Įdomu tai, kad maždaug 7 t svorio, iki dvylikos karių talpinančius šarvuočius gamino dvi garsios švedų gamintojos – „Volvo“ ir „Scania“.

Akcentas: švediški šarvuočiai „Terrängbil m/42 KP“ – vienas įspūdingiausių eksponatų. Regimanto Zakšensko nuotr.

„Šarvas nuožulnaus kampo, kad atmuštų kulkas, vietomis skirtingo storio. Šarvuotyje buvo galima sumontuoti du kulkosvaidžius – priekyje ir gale. Šonuose – šaudymo angos“, – G. Liaudenskas atvėrė vieną jų, o tada atsistojo ir atidarė du liukus, vienas kurių įrengtas vairuotojo kabinoje. Šarvuotyje nėra apsauginio bokštelio, kulkosvaidininkai pro liuką šaudė išlindę be priedangos. Dėl to jie kentėdavo labiausiai.

„Tai buvo Antrojo pasaulinio karo metais sukurtas šarvuotis. „Terrängbil“, išvertus iš švedų kalbos, – bekelės mašina, o  skaičius 42 rodo sukūrimo metus, 1942-uosius. KP pavadinime reiškia „Karosseri Pansar“ – šarvuotą automobilį. Taigi, „Terrängbil m/42 KP“ – 1942 m. modelio šarvuotas bekelės automobilis“, – pavadinimą šifravo ekskursijos vedlys.

Pasaulio karybos istorijoje šie šarvuočiai geriau žinomi iš XX a. 7-ojo dešimtmečio Kongo krizės. Jais buvo aprūpinti Jungtinių Tautų Organizacijos taikos palaikymo misijose dalyvavę švedų, airių ir indų taikdariai. Afrikoje šarvuočiai buvo nudažyti baltai, pažymėti UN raidėmis. Tikėtina, dėl spalvos ir savitos išvaizdos afrikiečiai šarvuočius praminė baltaisiais drambliais. Dėl tos pačios savitos formos švedų kariai šarvuočius vadino karstais. Šių šarvuočių buvo pagaminta maždaug 0,5 tūkst. Kiek žinoma, Švedijos muziejuose yra saugomi trys, o Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos ekspozicijoje lankytojai gali pamatyti du šarvuočius.

Ekspozicijoje – „žirafa“

VI forto teritorijoje po atviru dangumi saugoma ir daugiau švediškos technikos. Tarkime, kompresorius, vandens šildytuvas, betono maišytuvas, iš dviejų dalių susidedantis, keturių vikšrų varomas, iki septyniolikos žmonių talpinantis vikšrinis plaukiojantysis visureigis „Bandvang-206“ arba karių ir smulkių krovinių gabenimui skirtas, Švedijos Vyriausybės dovanotas, 2002–2006 m. Lietuvos kariuomenės Didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų batalione eksploatuotas sunkvežimis „Volvo Cross Country TGB 21“.

Panašumas: apžvalgos radaras ne veltui vadinamas žirafa. Regimanto Zakšensko nuotr.

„Pažiūrėkite: šildomos sėdynės, saugos diržai, o juk kalbame apie 1974 m.! Mes tokio dalyko net negalėjome įsivaizduoti.  Technika išskirtinė, pritaikyta šiaurietiškam kraštui. Valstybė rūpinosi ir sudarė visas įmanomas sąlygas, kad kariai jaustųsi geriau ir nešaltų“, – sau už nugaros palikęs ratinę techniką, muziejininkas akis kilstelėjo į šlaitą ir ant jo pūpsantį mobilųjį impulsinį-doplerinį taikinį aptinkantį ir žymintį radarą „PS-70“. Yra kelios jų modifikacijos, kurių bendras bruožas – atlenkiamas stiebas, pakeliantis anteną virš reljefo. Radaro antena, kaip sakė Gintaras, pakyla į 12 m aukštį, įrenginio  veikimo nuotolis – 75 km, aukštis – 10 km. 2000 m. rugsėjį iš Švedijos į Klaipėdą pristatyta pirmoji Lietuvos kariuomenei skirta ginkluotė – aštuoniolika sistemų „M/48“. Sistemą sudarė ant automobilio sumontuotas bazės apžvalgos radaras „PS-70“, ugnies valdymo radaras ir automatinė zenitinė patranka. Kartu gauta ir ginkluotei pervežti skirta technika. 2010 m. gruodį Švedija Lietuvos kariuomenei perdavė dar dešimt „PS-70“ radarų.

Išskirtinės: šios plytos buvo gamintos specialiai VI fortui. Regimanto Zakšensko nuotr.

„Dėl savo specifinės antenos konstrukcijos vėliau šis apžvalgos radaras tapo plačiai žinomas kaip „PS-70 Giraffe“. Kariniu žargonu – žirafa“, – G. Liaudenskas atsistojo tokioje vietoje, iš kurios geriausiai matyti Afrikos ilgakaklės panašumas į įrenginį, tarnavusį Lietuvos kariuomenės Karinėms oro pajėgoms, o dabar į dangų besistiebiantį Kauno tvirtovės VI forto teritorijoje.

Vyksta ir edukacijos

Ekspozicijoje, pradėtoje rinkti nuo 2008-ųjų, yra daugiau kaip 250 eksponatų. Tai ratinė ir vikšrinė technika, lėktuvai, kateriai, lengvosios fregatos „Aukštaitis“ jūriniai pabūklai, logistinė ir inžinerinė technika, motociklai, radijo, laidinio ryšio įranga ir kitos muziejinės vertybės. Absoliuti dauguma šios karinės technikos įvairiais laikotarpiais buvo naudojama Lietuvos kariuomenėje. Didžiąją jos dalį JAV, Švedija, Danija, Lenkija ir kitos šalys neatlygintinai perdavė besikuriančiai Lietuvos kariuomenei, vėlesniu laikotarpiu iš šių šalių buvo nupirkta ir daugiau naudotos technikos.

Įdomu: edukacijų klasėse ekponuojami forto teritorijoje aptikti radiniai ir kiti eksponatai. Regimanto Zakšensko nuotr.

Įspūdingiausios, įsimintiniausios muziejinės vertybės – švediški šarvuočiai, kilnojamoji ligoninė „DAF V1600 BB“, automobilis „STAR 660“ su įranga duonos produktams gaminti lauko sąlygomis, pėstininkų kovos mašinos „M-113“, Specialiųjų operacijų pajėgų Afganistane naudotas visureigis „Land Rover Defender 110“, Lietuvos oro erdvę kontroliavę radijo lokatoriai „P-40“, „PRV-16“, lėktuvas „AN-2“, naikintuvas „Su-7“, aerodromų gaisriniai automobiliai „Timoney“, lengvasis automobilis „Zaporožec“ – vienas pirmųjų automobilių, pirktų iš Vyriausybės rezervo lėšų Krašto apsaugos reikmėms.

Daugiau nei per valandą iš gido lūpų galima išgirsti, kaip keitėsi ir tobulėjo Lietuvos ginkluotųjų pajėgų technika, kaip nuo sovietinių ZIL  sunkvežimių, „BTR 60PB“ šarvuočių buvo pereita prie modernios vakarietiškos technikos, kokie mašinų litražai, tonažai, kokiais keliais visa įranga atkeliavo į Lietuvą ir kiek laiko tarnavo mūsų šalies kariuomenei.

„Mes vedame ne tik ekskursijas, bet edukacijas. Ypač didelis mokyklų susidomėjimas. Vaikams smalsu išgirsti, pabandyti“, – laikas, anot G. Liaudensko, jauniausiems lankytojams neprailgsta net ir tada, kai kalbama apie patį fortą ir jo istoriją.

Tvarka: patekti į Karo technikos ekspoziciją galima tik iš anksto užsiregistravus, o vaikščioti po teritoriją – tik su muziejininku. Regimanto Zakšensko nuotr.

Vaikštinėdami po teritoriją edukacijų lankytojai sužino, kam apskritai prireikė Kauną paversti tvirtove, kaip buvo statomi fortai, kaip veikė ir kokias funkcijas atliko įvairūs forto statiniai, grioviai ir pylimai, kam fortas naudotas įvairiais laikotarpiais, kas čia vyko per abu pasaulinius karus.

„Dar viena įdomi detalė – autentiškos plytos, pažymėtos F raide ir skaičiumi 6. Tai reiškia VI fortą“, – pasivaikščiojimą prie bilietų kasos baigė G. Liaudenskas.