Kaune – išskirtinė galimybė pažiūrėti sovietų cenzūros neiškarpytas, originalias Andrejaus Tarkovskio filmų versijas. Genialiam rusų režisieriui ir jo tėvui poetui Arsenijui Tarkovskiui skirta programa tęsis tris dienas.

Visi programos renginiai – nemokami. Ši programa – fondo "Du Andrejai", Nacionalinio Kauno dramos teatro ir miesto savivaldybės bendras projektas. Penkiuose renginiuose dalyvaus Rusijos kino žvaigždės – aktoriai, režisieriai, Tarkovskių šeimos atstovai.

Renginio sumanytoja, Tarkovskių kūrybos įamžinimu besirūpinančio Rusijos fondo "Du Andrejai" valdybos narė, buvusi žurnalistė Irina Konstantinova įsitikinusi, kad tai taps tradicijos pristatyti išskirtinius Rusijos menininkus pradžia.

– Kaip gimė idėja Kaune surengti Tarkovskių dienas?

– Prieš trejus metus persikėlusi gyventi į Lietuvą pradėjau galvoti: kokius galėčiau pasiūlyti projektus, kurių čia dar nebuvo. Svarsčiau, kokie Rusijos kultūrai atstovaujantys žmonės būtų įdomiausi Lietuvoje? Pasitariau su savo draugais lietuviais, nusprendėme, kad reikia kalbėti apie tokias garsias asmenybes kaip Tarkovskiai, Josifas Brodskis, Aleksandras Solženicynas, jų kūrybą. Nacionalinio Kauno dramos teatro direktoriui Egidijui Stancikui ši idėja labai patiko. Jis pabrėžė, kad būtų gerai pamatyti neiškarpytas, originalias filmų kopijas – tokias į Lietuvą ir atvežame.

– Taip paprasta – imi ir atsiveži A.Tarkovskio filmų originalus?

– Mus parėmė Rusijos valstybinis filmų fondas. Beje, šio fondo direktorius Nikolajus Borodačiovas taip pat atvyksta į Kauną. Atvažiuos aktorė Natalija Bondarčiuk (ji šiame filme vaidino Donato Banionio įkūnyto pagrindinio herojaus Kriso žmoną), aktorius Jurijus Nazarovas, A.Tarkovskio filmų dailininkė Nelli Fomina, režisieriaus sūnus Arsenijus Tarkovskis. Jis gydytojas neurochirurgas, nėra viešas, matomas asmuo. Kaune turėtų įvykti dviejų sūnų susitikimas: D.Banionio sūnus Raimundas turėtų susitikti su Arsenijumi. Renginius ves kino kritikas, Rusijos kino meno akademijos narys, fondo "Du Andrejai" direktorius Viačeslavas Šmyrovas.

N.Fomina, J.Nazarovas – aštuoniasdešimtmečiai, bet atvažiuoja. Ir su malonumu. Atvažiuoja žmonės, mylintys Rusijos kultūrą ir pasaulinę kultūrą. Jie labai nori, kad kai kurie kultūriniai dalykai, kuriuos jie žino, būtų perduoti kitiems.

– Kaip sudarėte programą? Pavyzdžiui, kodėl programoje yra filmas "Soliaris", bet nėra ne mažiau garsaus "Stalkerio"?

– Reikėjo nuo kažko pradėti – žengti pirmąjį žingsnį. Kitą kartą parodysime "Stalkerį". Džiaugiamės, kad renginį parėmė ir teatras, ir Kauno savivaldybė – jiems patiko idėja. Pavyko surengti nemokamą renginį. Ruošdamiesi renginiui, surengėme videokonferenciją su Maskva. Aš kaip tik buvau Maskvoje, pas Viačeslavą Šmyrovą bute. Beje, jo buto langai kaip tik išeina į tą pusę, kur kažkada buvo Tarkovskių butas. Ten ruošiamasi įkurti kultūros centrą. Aš daug dirbau tam, kad būtų įsteigtas Tarkovskių muziejus, tačiau, deja, jis vis dar buksuoja.

– Kuo svarbus filmas "Veidrodis"?

– Tokius filmus kaip "Veidrodis" reikia žiūrėti ir aptarti, diskutuoti – juk tai labai filosofinis filmas. Be to, labai neįprastai nufilmuotas – turiu omenyje operatoriaus darbą. Kai dirbau Televizijos ir radijo instituto prorektore kūrybai, studentus, būsimus operatorius, jau pirmame kurse sodindavome žiūrėti šio filmo, kaip, beje, ir kitų A.Tarkovskio filmų. Juk su A.Tarkovskiu dirbo unikalūs operatoriai. Turinio požiūriu šis filmas turi A.Tarkovskio vaikystės biografinių elementų.

Beje, A. ir A.Tarkovskių dienų metu vyks meistriškumo pamokos Vytauto Didžiojo universiteto studentams – aktorinio meistriškumo ir kostiumų dailininkų.

– A.Tarkovskio studijų ir ankstyvosios kūrybos metai sutapo su Nikitos Chruščiovo politiniu atšilimu. Jei ne šis atšilimas, kaip manote, ar apskritai žiūrovai būtų išvydę jo filmus?

– Su politika aš visko nesiečiau, nors dažnai būtent tam tikros politinės priežastys įvairiais laikotarpiais priversdavo kultūros žmones elgtis vienaip ar kitaip ir net palikti šalį.

– A.Tarkovskis emigravo iš Sovietų Sąjungos.

– Jam norėjosi laisvės. Pirmojo, Antrojo pasaulinių karų, represijų metais žmonės išvažiuodavo. Ir dabar išvažiuoja. A.Tarkovskis buvo kūrybos žmogus, o tokių žmonių gyvenime juk viskas labai nepaprasta, genialių žmonių – tuo labiau. Jį kvietė kurti Italijoje – jis kurį laiką ten gyveno ir kūrė, paskui – Prancūzijoje, čia ir mirė. Manau, kūrybos žmonėms visur sudėtinga gyventi.

– Kaip apskritai įvardijami A.Tarkovskio nuopelnai Rusijos kinui? Jis – savitos kino kalbos ar vis dėlto atskiros kino mokyklos kūrėjas?

– Mes jį laikome klasiku, iškiliu režisieriumi, iš jo filmų mokomasi. Manau, kad galima jį vadinti ir atskiros kino mokyklos kūrėju. Gaila, kad jis gana anksti išėjo iš gyvenimo – mirė Prancūzijoje būdamas 54 metų. Oficiali mirties priežastis – plaučių vėžys. Kaip ir visi menininkai, dirbo visiškai negailėdamas savęs, dėl to kentėjo ir šeima, ir sveikata. Labai daug rūkė. Jei būtų ilgiau gyvenęs, būtų sukūręs dar daug genialių filmų – manau, turėtume tikrą A.Tarkovskio kino mokyklą.

Gaila, Rusijoje dažnai įvyksta taip, kad dideli žmonės, menininkai pripažįstami tik po mirties – reikia numirti, kad tave pripažintų genijumi. Žinote, kaip būna menininkų pasaulyje: ir pavydo, ir visuomenės dėmesio daug. Taip ir nepripažįstama, nepagiriama. O juk menininkams taip reikia, kad jų kūryba domėtųsi, pagirtų, kitaip įvertintų. Pas mus, deja, visos pagiriamosios kalbos vyksta prie atšalusių kojų. Kol žmogus gyvas, dažnai kišami pagaliai į ratus.

– D.Banionis apie darbą "Soliaryje" yra sakęs: "Man su A.Tarkovskiu buvo sunku dirbti, nes jo mąstymas buvo daug aukštesnio lygio nei mano. Filmavimo aikštelėje nesupratau, kas iš viso to išeis, – tiesiog pildžiau režisieriaus nurodymus. Viskas paaiškėjo tada, kai pažiūrėjau juostą."

– Taip jautėsi ir kiti aktoriai. Teatro aktorius gali improvizuoti, o kine labai aiškiai pagrindinis žmogus visą laiką yra režisierius. Teatre statant spektaklį jau ima ryškėti jo vaizdas, o kine – kol filmas dar nesumontuotas, jo vaizdinį žino ir galvoje nešiojasi vienintelis režisierius. O visi kiti prie filmo prisidedantys žmonės dažnai kuria tik nedidelį to filmo gabalėlį, nematydami bendro vaizdinio. Visi tie žmonės – tarsi vieno laikrodinio mechanizmo sraigteliai. Režisierius tuos sraigtelius sudeda, sumontuoja, priverčia suktis, rodyti laiką ir net groti.

– Tarkovskių dienose pristatoma ir režisieriaus tėvo Arsenijaus Tarkovskio kūryba. Šis menininkas Lietuvoje žinomas mažiau.

– Arsenijus Tarkovskis – garsus savo laiko poetas. Beje, Arsenijus Tarkovskis su šeima trejus metus vasaromis gyveno Lietuvoje ir čia sukūrė penkis puikius eilėraščius. Šie eilėraščiai yra išversti į lietuvių kalbą, jie bus skaitomi Tarkovskių dienų programoje. Man pačiai buvo atradimas, kad eilėraštį "Štai ir praėjo vasara" Arsenijus sukūrė Lietuvoje. Pagal šį eilėraštį dainą "Vot y lieto prašlo" dainuoja Sofija Rotaru.

A. ir A.Tarkovskių dienų Lietuvoje programa

23 d. 16.30 val. – parodos "Andrejus Tarkovskis. Muziejaus kontūrai" atidarymas.

23 d. 17.30 val. – "Andrejus Tarkovskis – studentas". Dokumentinio filmo "Studentas Andrejus Tarkovskis" (2003 m., rež. Galina Leontjeva) ir meninio filmo "Žudikai" (1956 m., rež. A.Tarkovskis, Aleksandras Gordonas). Susitikimas su kino režisieriumi, rašytoju, A.Tarkovskio bendramoksliu Jurijumi Faitu.

24 d. 15 val. – "Arsenijus Tarkovskis – poetas". A.Tarkovskio eiles skaito teatro aktoriai, filmų "Veidrodis" ir "Nostalgija" ištraukos. Dokumentinio filmo "Arsenijus Tarkovskis. Mažylis – gyvenimas" (2004 m.) peržiūra. Dalyvauja filmo režisierius, aktorius Viačeslavas Amirchanjanas.

24 d. 18 val. – visa A.Tarkovskio meninio filmo "Soliaris" (1972 m.) peržiūra. Susitikimas su N.Bondarčiuk, D.Banionio sūnumi režisieriumi Raimundu Banioniu.

25 d. 15 val. – pilna autorinė A. Tarkovskio filmo „Andrejus Rubliovas“ versija (1966 m.) Susitikimas su kino kritike Zoja Košeleva, princų vaidmenų filme atlikėju Jurijumi Nazarovu.

Visi renginiai vyks Nacionaliniame Kauno dramos teatre.