Kauniečiai kviečiami pirmiausia išrinkti miesto laureatus, kurių kandidatūros bus teikiamos nacionaliniam paveldo konkursui. Savo balsus už objektus, žmones ir darbus galima atiduoti iki balandžio 12 d. internetu.

Nutarėme, kad pretendentus nacionaliniam paveldo konkursui turi išrinkti ne savivaldybės darbuotojai, bet patys kauniečiai.

„Kaunas ypatingą dėmesį skiria paveldui: atgimusios architektūros ikonos, tvarkomi istoriniai pastatai ir miesto medinukai, daugybė architektūrinio paveldo puoselėtojų ir unikalių iniciatyvų. Turime kuo didžiuotis. Nutarėme, kad pretendentus nacionaliniam paveldo konkursui turi išrinkti ne savivaldybės darbuotojai, bet patys kauniečiai. Tad kviečiame įvertinti ryškiausius pokyčius mieste, labiausiai nusipelniusias asmenybes bei kultūros paveldo iniciatyvas“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Balsavimas 3 kategorijose „Objektai – Žmonės – Darbai“ vyks interneto svetainėje kaunas.lt (bit.ly/paveldas2023) iki balandžio 12 d. 17 val. Kiekvienoje srityje savo simpatijas galima skirti 3 pretendentams. 

Kultūros paveldo objektų kategorijoje nominuoti 10 pačių ryškiausių 2019–2022 m. sutvarkytų pastatų, kurie išsaugojo savo autentiškumą, išlaikė originalią paskirtį arba ją išplėtė:

    • Kino teatras „Romuva“ (Laisvės al. 54);

    • Sporto halė bei Dariaus ir Girėno stadionas (Kauno Ąžuolyno sporto statinių kompleksas, Perkūno al. 5);

    • Ąžuolyno parkas;

  • Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios ir benediktinių vienuolyno statinių kompleksas (Benediktinių g. 10);

   • Kauno menininkų namai (V. Putvinskio g. 56);

    • J. ir A. Iljinų namas (K. Donelaičio g. 19);

    • Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakultetas, buvusi Ginklavimosi  valdybos tyrimų laboratorija (Radvilėnų pl. 19A);

    • „Lietūkio“ rūmai (Vytauto pr. 43);

    • Kauno kariliono ir laikrodžio bokštas (K. Donelaičio g. 64);

  • Kauno bernardinų vienuolyno ir Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios statinių kompleksas  (Papilio g. 7).

Reikšmingai prie kultūros paveldo iniciatyvų, projektų ir sklaidos apie Kauno architektūrą prisidedančių žmonių sąraše – šešios pavardės:

    •  „Art Deco muziejaus“ ir „Amsterdamo mokyklos muziejaus“ įkūrėjai Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius;

    • Kauno UNESCO nominacinės paraiškos „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“ rengimo darbo grupės vadovė dr. Marija Drėmaitė;

    • Gerai žinomas architektūros istorijos tyrėjas dr. Vaidas Petrulis;

    • Paveldinius pastatus fiksuojantis fotografas Martynas Plepys;

    •  „Lego“ modelių kūrėjas, savo darbais garsinantis ir įamžinantis miesto modernizmo architektūrą – Rokas Mikšiūnas.

 Darbų kategorijoje taip pat siūloma rinktis iš penkių tęstinių iniciatyvų:

    • „Modernizmas ateičiai“;

    • Kauno miesto savivaldybės Paveldotvarkos programa;

    • „Ekskursas“;

    • „Kauno detalės“;

    • Kaunastika.

Norintieji pateikti savo favoritus, neįtrauktus į pateiktus sąrašus, kviečiami siūlyti galimus nominantus ir atsiųsti jų trumpus aprašymus el. paštu [email protected]. 

Daugiausia kauniečių simpatijų surinkę paveldiniai pastatai, asmenybės ir iniciatyvos balandžio 14 d. bus teikiami Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmą kartą rengiamiems Lietuvos kultūros paveldo apdovanojimams.