Stilizuota lenta bus atidengta Laisvės alėjoje, ant namo, kuriame V. Starevičius pradėjo kurti pirmuosius pasaulyje tūrinės animacijos filmus, pranešė renginio iniciatorius Aurelijus Silkinis.

Šiam kūrėjui skirtas atminimo ženklas – memorialinė lenta su jo sukurtų personažų elniaragio, skruzdės ir žiogo skulptūromis – jau stovi Rotušės aikštėje, prie buvusio Ryšių muziejaus.

A. Silkinio teigimu, dabar pavyko rasti namą, kuriame animatorius gyveno ir kūrė, todėl nutarta pažymėti ir šią vietą.

V. Starevičius (1882–1965) – kino režisierius, dailininkas, operatorius, erdvinės (lėlių) animacijos pradininkas. 1886–1911 metais jis gyveno ir kūrė Kaune, vėliau buvo  Maskvos kino studijų režisierius, vienas pirmųjų Rusijoje pradėjo kurti pieštinius animacinius filmus, nuo 1919 gyveno Italijoje, nuo 1920 metų – Paryžiuje.

Jo padaryti vabalai „vaidino“ taip įtikinamai, kad pirmųjų jo filmų žiūrovai net neabejojo, jog V. Starevičius dresuoja gyvus vabzdžius.

Pasak A. Silkinio, Rusijoje jis vadinamas Rusijos animacinio kino pradininku, Lenkijoje – lenkų kinematografininku, pirmojo pasaulyje lėlinio filmo autoriumi, prancūzai nemažą jo meninio paveldo dalį įvardija kaip prancūzų animacinio kino klasiką.

„Tačiau būtent dirbdamas Kaune V. Starevičius ne tik atrado ir ištobulino naują animacijos techniką, kurios pasiekti kiti amžininkai taip ir nesugebėjo, jo padaryti vabalai „vaidino“ taip įtikinamai, kad pirmųjų jo filmų žiūrovai net neabejojo, jog V. Starevičius dresuoja gyvus vabzdžius. Tuometiniai kinematogtafininkai V. Starevičių praminė paslaptingu kino alchemiku. Paslaptingu, kosmopolitišku ir provokuojančiu jis išliko iki gyvenimo pabaigos“, – teigė A. Silkinis.