Kaune eksponuojamoje parodoje – galimybė atrasti Kuršių nerijos kraštą

Nuo šio ketvirtadienio iki ateinančių metų sausio pabaigos Nacionalinio Mikalojaus Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerijoje eksponuojama paroda „Tarp dangaus ir jūros II. Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų kūriniuose“.

Muziejaus pranešime pabrėžiama, kad ši paroda – pirmoji, kurioje taip išsamiai pristatomas Kuršių nerijoje sovietmečiu sukurtas dailės paveldas. Jai atrinkta kone šimtas daugiau nei 30-ties menininkų kūrinių, o juose ne tik įamžintas savitas šio krašto grožis, gyventojai, bet ir užfiksuota jo kaita. Eksponuojami Antano Žmuidzinavičiaus, Antano Gudaičio, Leono Katino, Vytauto Ciplijausko, Algirdo Petrulio, Rimto Kalpoko, Arvydo Šaltenio, Adolio Jono Krištopaičio, Kazio Rimto ir Valerijos Vijos Tarabildų, Romualdo Adrūno Kuncos, Adelės Medutytės, Eugenijos Jurkūnienės ir kitų dailininkų darbai, nemaža jų dalis – pirmą kartą.

Anot parodos rengėjų, ji tęsia Lietuvos muziejuose ir privačiuose rinkiniuose saugomo Kuršių nerijoje sukurto dailės paveldo apžvalgą. 2011-aisiais vykusioje parodoje buvo galima susipažinti su kūriniais, užgimusiais pusiasalyje iki Antrojo pasaulinio karo. Juos kūrė čia gausiai lankęsi užsienio menininkai (daugiausiai – vokiečiai) ir neriją tik pradėję atrasti lietuviai dailininkai.

Parodos partneriai – Neringos muziejai bei Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. Tarp rėmėjų yra Lietuvos kultūros taryba.

Apžiūrint Kauno paveikslų galerijoje eksponuojamus paveikslus, galima pamatyti, kaip negausiai po karo į neriją sugrįžusius senuosius jos gyventojus kuršininkus keičia naujosios sovietų valdžios į ištuštėjusį pusiasalį plėtoti žuvies pramonę verbuoti naujakuriai. Išvysti, kaip jiems sekėsi gyventi ir dirbti kuriamuose žvejų kolūkiuose. Kaip štilyje užstrigdavusius senuosius kuršininkų burinius laivus – kurėnus – keičia sovietmečio penkmečio planams įgyvendinti ir viršyti labiau tikę mažesni ir greitesni motoriniai laiveliai: traleriai, dorės, botai.

Parodos kuratorė Irmantė Šarakauskienė atkreipia dėmesį į tai, kad parodoje eksponuojami kūriniai taip pat atspindi ir Neringos kurorto kūrimosi istoriją. Mat tuometinė Lietuvos valdžia, įvertinusi Kuršių nerijos kraštovaizdžio unikalumą ir suvokusi, kad žuvies ištekliai Kuršių mariose riboti, nuo 6-ojo dešimtmečio pradeda mąstyti ir apie kurorto įkūrimą. 1960-aisiais LSSR Ministrų tarybos nutarimu, Kuršių nerijoje įsteigiamas landšaftinis draustinis. O kad būtų lengviau vystyti bei administruoti kuriamą kurortą, po metų LSSR Aukščiausiosios Tarybos nutarimu, Nidos, Preilos, Pervalkos ir Juodkrantės gyvenvietės buvo sujungtos į analogų neturintį respublikinio pavaldumo Neringos miestą.

Paveiksluose įamžinta nuostabi nerijos gamta, jos savita architektūra, taip pat joje gyvenę, dirbę bei poilsiavę žmonės. Jie pasakoja istoriją, kaip iš nuniokotų pokarinių kaimelių, žvejų kolūkių gyvenviečių Neringa išaugo į pripažintą bei geidžiamą kurortą, garsų ne tik Lietuvoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių