Didysis vienuolyno kiemas buvo pilnutėlis nuostabios publikos, nusiteikusios kokybiškos muzikos vakarui. Dalis susidomėjusiųjų į Pažaislį atvyko likus valandai iki koncerto pradžios ir dalyvavo susitikime su muzikologe Jūrate Katinaite, kuriame sužinojo daugiau įdomių faktų apie operos „Kaimo garbė“ sukūrimo istoriją. Šis festivalio meno vadovo Edgaro Montvido iniciuotas pokalbių apie muziką ciklas skirtas praplėsti publikos žinias bei sukurti artimesnį santykį su scenoje skambėsiančiu kūriniu.
Žinomiausias ir sėkmingiausias P. Mascagni kūrinys, pasaulinėse operos scenose atliekamas daugiau kaip 700 kartų per metus, šiandien Kaune skambėjo Lietuvos publikai. „Kaimo garbės“ muziką, prisotintą lanksčia, aistringa kantilena, artima italų folklorui, atliko Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninis orkestras, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro choras, diriguojami Ričardo Šumilos bei tarptautinė solistų komanda: latvių tenoras Aleksandrs Antonenko, lietuvių sopranas Viktorija Miškūnaitė, ukrainiečių baritonas Andrei Bondarenko, ukrainiečių sopranas Maria Bondarenko ir lietuvių mecosopranas Rita Preikšaitė.
XXVIII Pažaislio muzikos festivalis
XXVIII Pažaislio muzikos festivalis
Justinos Lasauskaitės nuotr.
XXVIII Pažaislio muzikos festivalis
Justinos Lasauskaitės nuotr.
XXVIII Pažaislio muzikos festivalis
Justinos Lasauskaitės nuotr.
XXVIII Pažaislio muzikos festivalis
Justinos Lasauskaitės nuotr.
XXVIII Pažaislio muzikos festivalis
Justinos Lasauskaitės nuotr.
XXVIII Pažaislio muzikos festivalis
Justinos Lasauskaitės nuotr.
XXVIII Pažaislio muzikos festivalis
Justinos Lasauskaitės nuotr.
XXVIII Pažaislio muzikos festivalis
Justinos Lasauskaitės nuotr.
XXVIII Pažaislio muzikos festivalis
Justinos Lasauskaitės nuotr.
XXVIII Pažaislio muzikos festivalis
Justinos Lasauskaitės nuotr.
XXVIII Pažaislio muzikos festivalis
Justinos Lasauskaitės nuotr.
XXVIII Pažaislio muzikos festivalis
Justinos Lasauskaitės nuotr.
XXVIII Pažaislio muzikos festivalis
Justinos Lasauskaitės nuotr.
XXVIII Pažaislio muzikos festivalis
Justinos Lasauskaitės nuotr.
XXVIII Pažaislio muzikos festivalis
Justinos Lasauskaitės nuotr.
XXVIII Pažaislio muzikos festivalis
Justinos Lasauskaitės nuotr.
XXVIII Pažaislio muzikos festivalis
Justinos Lasauskaitės nuotr.
XXVIII Pažaislio muzikos festivalis
Justinos Lasauskaitės nuotr.
XXVIII Pažaislio muzikos festivalis
Justinos Lasauskaitės nuotr.
XXVIII Pažaislio muzikos festivalis
Justinos Lasauskaitės nuotr.
XXVIII Pažaislio muzikos festivalis
Justinos Lasauskaitės nuotr.
XXVIII Pažaislio muzikos festivalis
Justinos Lasauskaitės nuotr.
XXVIII Pažaislio muzikos festivalis
Justinos Lasauskaitės nuotr.
XXVIII Pažaislio muzikos festivalis
Justinos Lasauskaitės nuotr.
XXVIII Pažaislio muzikos festivalis
Justinos Lasauskaitės nuotr.
XXVIII Pažaislio muzikos festivalis
Justinos Lasauskaitės nuotr.
XXVIII Pažaislio muzikos festivalis
Justinos Lasauskaitės nuotr.
XXVIII Pažaislio muzikos festivalis
Justinos Lasauskaitės nuotr.
XXVIII Pažaislio muzikos festivalis
Justinos Lasauskaitės nuotr.
XXVIII Pažaislio muzikos festivalis
Justinos Lasauskaitės nuotr.
XXVIII Pažaislio muzikos festivalis
Justinos Lasauskaitės nuotr.
XXVIII Pažaislio muzikos festivalis
Justinos Lasauskaitės nuotr.
XXVIII Pažaislio muzikos festivalis
Justinos Lasauskaitės nuotr.
XXVIII Pažaislio muzikos festivalis
Justinos Lasauskaitės nuotr.
XXVIII Pažaislio muzikos festivalis
Justinos Lasauskaitės nuotr.
XXVIII Pažaislio muzikos festivalis
Justinos Lasauskaitės nuotr.
1888 m. iš 70-ies leidėjo Edoardo Sonzogno paskelbtam vieno veiksmo operų konkursui pateiktų kūrinių „Kaimo garbė“ laimėjo pirmąją vietą ir per vieną naktį išpopuliarino iki tol niekam nežinomą kompozitorių, kuriam tuo metu buvo vos 27-eri. Viena įdomi detalė – likus kelioms dienoms iki termino pateikti operą konkursui, P. Mascagni sudvejojo savo darbu, manydamas, jog kūrinys parašytas paskubomis ir nėra tinkamas konkursui ir padėjo jį į stalčių, tačiau jo žmona slapčia kūrinį paėmėm ir paskutinę dieną pateikė konkursui.
„Kaimo garbė“ – italų opera įžengusi į paskutinį XIX a. dešimtmetį nustūmė į šalį romantines idėjas ir pristatė naują estetinį idealą – paprastą žmogų, dažnai neturtėlį, jo išgyvenimus ir aistras. Tikroviškumas tapo svarbiausia operos dorybe. Iš čia kilo ir naujosios srovės pavadinimas verizmas (vero iš italų k. – tikras). „Kaimo garbėje“ dramatizmą įplieskia jaunuolis Turidu, grįžęs iš armijos ir radęs savo mylimąją ištekėjusią už kito. Aistra niekur nedingo, tačiau jos kaina – mirtis. Jaunuolį nužudo pavydus mylimosios sutuoktinis. „Kaimo garbė“ turėjo didžiulę įtaką ankstyvajai kino industrijai, ypač vokiečių ekspresionistiniam kinui.
Šios vasaros sezone didžiausia šalyje klasikinės muzikos šventė kauniečius ir miesto svečius pakvies dar į 28 koncertus. Pažaislio vienuolyno didžiajame kieme laukia dvi muzikinės naujienos Lietuvoje: birželio 21 d. reta proga pirmą kartą Lietuvoje išgirsti vienu iš geriausių šiandienos pasaulio mecosopranu tituluojamos dainininkės damos Sarah Connolly (Jungtinė Karalystė) koncertą o rugpjūčio 27 d. baigiamajame koncerte pirmą kartą šalies scenoje bus atlikta lenkų kompozitoriaus Karolio Szymanowskio opera „Karalius Rogeris.
Naujausi komentarai