Liepos 8 d. Kaune planuota atidaryti šiuolaikinių Italijos keramikos meistrų – Sandros Baruci ir Guljelmo Martyn – kūrinių parodą, tačiau dėl techninių nesklandumų atidarymas nukeliamas. Parodos organizatoriai žada naują atidarymo laiką paskelbti vėliau.

Abu menininkai gyvena ir kuria Castellamonte mieste, Pjemonto regione. Šis miestas gyvas keramika: gilios tradicijos čia jungiasi su šiandiena ir tampa svarbiausia miesto savasties dalimi. Gatvėse, alėjose, aikštėse galima žavėtis gausybe skulptūrinių keramikos kūrinių.

S. Baruci ir G. Martyn darbus galima pavadinti džiaugsminga keramika: ji lengva mintims ir nuotaikinga širdžiai. Šių autorių kūriniuose fantazija tampa apčiuopiama, įgauna trijų dimensijų pavidalą.

S. Baruci „Užkerėti miestai“ įtraukia žiūrovą į pavaizduotų vietovių magiją. Pavyzdžiui, čia galima mintimis apsigyventi mieste, kuris stūkso ant ūsuotos žuvies „Mėnulio šamo“ nugaros. Parodos kuratorius Enzo Fornaro įspėja, kad „norėdamas tapti šių miestų piliečiu, turi peržengti robotizuoto, automatinio gyvenimo padiktuotą mąstymą ir įžengti į beribę dimensiją, suteikti erdvės vaizduotei.“

G. Martyn „Poetiškoje visatoje“ nesigirdi triukšmo ir šūkavimo, čia esame saugūs nuo blogų naujienų bombardavimo. Menininkas modeliuoja jam mielų vietų vaizdus – ten, kur gamta yra kasdienio gyvenimo centras, pilnas šventiškų, mielų personažų. Medžiai ir nuostabios pilys tampa mėgstamomis jo veikėjų – strazdų, pelėdų, šarkų, damų ir riterių scenografijomis. Tai – pasakojančių, kalbančių formų pasaulis, atidžiame ir nustebusiame žvilgsnyje pažadinantis susižavėjimą.

„Ši paroda priartina žiūrovus prie grožio ir prie pačių žmogiškiausių vertybių tam, kad išsilaisvintume iš kasdienio ritmo, kuris mus verčia galvoti vien tik apie save ir būti dalimi abejingumu paženklintos sistemos, paverčiančios mus robotais, po truputį griaunančiais šią nuostabią planetą“, – sako E. Fornaro.