Neatsitiktinė jungtis

Pasak gastrolių organizatorės Gretos Cholinos, Lietuvos žiūrovas turės unikalią galimybę išvysti trijų genialių kūrėjų –  A.Hermanio, J.Brodskio ir M.Baryšnikovo – bendrą darbą, kurio šaknys siekia net ir pačią Lietuvą: poetas J.Brodskis kurį laiką gyveno ir kūrė mūsų šalyje, turėjo čia labai artimų draugų.

Monospektaklyje legendinis baleto šokėjas rusiškai, J.Brodskio gimtąja kalba, skaito savo ilgamečio draugo persmelkiančius ir iškalbingus kūrinius. Jo subtilus kūniškumas atveria žiūrovams režisieriaus A.Hermanio pagarbiai įsivaizduotą poeto vidinį pasaulį.

Spektaklis tikrai nėra biografinis. Jo dėmesio centre – poezija, kuri atveria širdį ir palydi į namus. "Namų" sąvoka šiame spektaklyje neapsiriboja viena dimensija, nes tai vieta, kurios visi ilgimės, tai ir gimtieji namai, ir vidinės laisvės kalbėti tai, ką jauti, metafora.

Iš buvusios SSRS emigravusiems, dėl kūrybinės ir asmeninės laisvės gimtuosius namus turėjusiems palikti J.Brodskiui ir M.Baryšnikovui ši tema visada buvo be galo artima. Abu kūrėjus siejusi itin artima draugystė truko daugiau kaip du dešimtmečius, iki pat J.Brodskio mirties 1996-aisiais. "Neįsivaizduoju, kaip aš pabudęs nepaskambinsiu Josei", – po poeto mirties M.Baryšnikovas pasakęs vienai bičiulei.

Beieškant atsakymų

Šis spektaklis yra tarsi dviejų draugų susitikimas laikui nepavaldžioje dimensijoje. "Tai nėra tiesiog spektaklis. Tai labiau panašu į spiritizmo seansą, – teigia režisierius. – Kelios valandos vertikaliajame matmenyje, kai susiduri vien tik su didžiaisiais klausimais."

Tai nėra tiesiog spektaklis. Tai labiau panašu į spiritizmo seansą.

Absoliučia kūno klausia apdovanotą legendinį baleto šokėją A.Hermanis vadina nepaprastai subtiliu instrumentu režisieriaus rankose. O poezija – tai aukščiausia meno forma. Ji apima daugybę komponentų: muziką, turinį, formą, kompoziciją, architektūrą.

"Poezija – tai poetikos koncentratas, – tvirtina A.Hermanis. –  Statant spektaklį mano pagrindinis tikslas – kiekvienu paveikslu, kiekviena situacija sukurti kokį nors poetinį vaizdinį... O poezijos faktūrą aš juntu labai kūniškai. Tai ir buvo pirmasis impulsas suvesti draugėn Brodskio poeziją ir Baryšnikovo kūną."

Pusantros valandos trukmės spektaklio metu šiemet 70-metį atšventęs M.Baryšnikovas skaito eiles ir nešoka teisioginio šio žodžio prasme. Jis šoka kitaip – juk talentingojo baleto artisto kiekvienas scenoje atliekamas judesys jau yra šokis, choreografija atskleidžiama mintis.

Lemtingos gastrolės

1948 m. Rygoje gimęs M.Baryšnikovas laikomas vienu garsiausių mūsų laikų šokėjų. Įspūdingais pasiekimais tuomečio Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) S.Kirovo operos ir baleto teatre pasižymėjusiam artistui 1974-aisiais buvo leista vykti į gastroles užatlantėje. Kelionė buvo lemtinga. Toronte po vieno spektaklio apdalijęs minią autografais, jis pasileido bėgti. Ne nuo minios, kaip galvojo gerbėjai, – nuo jį sekusio SSRS saugumiečio. Pabėgimas, kuriam buvusį scenos partnerį paskatino anksčiau iš SSRS ištrūkusi balerina Natalija Makarova, pavyko: jaunas, vos 26-erių artistas pasiprašė politinio prieglobsčio laisvame pasaulyje.

Nerimaudamas dėl savo saugumo, jis ilgą laiką slaptėsi, tačiau, aistroms nurimus, įsiliejo į Vakarų baleto pasaulį – apsigyveno Niujorke, tapo Amerikos baleto teatro (ABT) pagrindiniu šokėju. 1978 m. prisijungė prie Niujorko miesto baleto ir ten dirbu su legendiniu George’u Balanchine’u bei Jerome’u Robbinsu.

Labai greitai tapo tuo, ko, sykį prisipažino, siekė bėgdamas iš SSRS, – baleto legenda. "Žinoma, politinis aspektas yra, tačiau aš svajojau šokti, svajojau pamatyti pasaulį. Žinau, kad jei nebūčiau keliavęs po pasaulį, nebūčiau sutikęs sau lygių kolegų ir choreografų, nebūčiau tobulėjęs kaip šokėjas ir kaip žmogus", – viename interviu sakė M.Baryšnikovas.

Praėjus vos dviem savaitėms po pabėgimo, artistas sutiko J.Brodskį. Ilgi pokalbiai, kasdieniai susitikimai ir pasivaikščiojimai, – juodu pirmiausiai buvo du iš SSRS ištrūkę likimo broliai, galėję kalbėtis valandų valandas. Tik, skirtingai nei poetas, nostalgijos Rusijai M.Baryšnikovas nejautęs. Nors jo abu tėvai – rusai, jis sako artimesnius ryšius jaučiąs latvių kultūrai, tradicijoms, kurių supamas užaugo ir subrendo. Akivaizdus to įrodymas – M.Baryšnikovas iki šiol ignoruoja kvietimus aplankyti Rusiją.

Šokio vizionierius

Nedidelio ūgio, grakštaus sudėjimo artistas publiką kerėjo savo nepriekaištinga technika, jautrumu muzikai ir vaidmenims, lengvu šuoliu ir nuoširdumu. "Nesvarbu, kaip aukštai pakeliate koją. Technika – tai skaidrumas, paprastumas", – apie baleto artistų meistrystę yra sakęs M.Baryšnikovas.

JAV jis sulaukė pripažinimo ne tik kaip atlikėjas, bet ir kaip baleto vizionierius: 1980–1989 m. buvo ABT meno vadovu ir per dešimtmetį išugdė naują šokėjų ir choreografų kartą.

Poezijos faktūrą aš juntu labai kūniškai. Tai ir buvo pirmasis impulsas suvesti draugėn Brodskio poeziją ir Baryšnikovo kūną.

Nuo 1990 iki 2002 m. M.Baryšnikovas buvo "White Oak Project" direktorius, šokėjas. Projektu, įsteigtu drauge su šokėju, choreografu Marku Morrisu, artistas siekė išplėsti moderniojo Amerikos šokio repertuarą ir įtraukti į aktyvią veiklą vyresnius šokėjus.

Aktoriaus talentą M.Baryšnikovas atskleidė dramos teatro scenoje, televizijoje ir kine. Šią kūrybos kryptį įvertino ir meno kritikai: jis buvo nominuotas "Drama Desk" premijai už "Metamorfozę" ir "Oskarui" už Herberto Rosso režisuotą "Turning Point" ("Persilaužimas").

Pripažintas ir apdovanotas

M.Baryšnikovas pabrėžia niekada nebuvęs disidentu, tačiau kaip visos didžios asmenybės, turi savo nuomonę apie pasaulio aktualijas ir nebijo ja dalytis.

Sėkmė scenoje M.Baryšnikovui atnešė ne tik pažintis su Holivudo žvaigždėmis, JAV prezidentais, bet ir sotų gyvenimą. Tačiau, net ir tapęs turtingas, jis liko ištikimas savo pašaukimui: toliau kuria, vaidina, mėgsta fotografuoti, yra aistringas meno kūrinių kolekcininkas, aktyvus menininkų mecenatas. 2005 m. Niujorke įsteigtas Baryšnikovo meno centras tapo kūrybos erdve, kurioje paramą randa tarpdisciplininio meno kūrėjai iš viso pasaulio.

Tarp daugelio M.Baryšnikovui skirtų apdovanojimų – vienas aukščiausių JAV menininkams teikiamų įvertinimų – "National Medal of Arts", be to, "Commonwealth Award", "Chubb Fellowship", garsiausių universitetų garbės daktaro vardas. 2010 m. jam įteiktas Prancūzijos garbės legiono karininko ordinas, o 2017 m. – Japonijos prestižinis tarptautinis menų apdovanojimas "Praemium Imperiale" teatro / kino srityje.

Nemirtingųjų duetas

Spektaklio "Brodskis / Baryšnikovas" premjera įvyko 2015 m. spalio 15-ąją Naujajame Rygos teatre. Bilietai į vienuolika premjerinių spektaklių buvo išgraibstyti per dieną. Vietos žiniasklaida rašė, kad 100 eurų vertės bilietai internetu išpirkti per kelias minutes, o spektaklio išvakarėse perpardavinėtojai už juos prašė 1 800 eurų.

"Iki gražumo skausminga. Iki skausmo gražu. Tokia galėtų būti mano trumpa recenzija apie Alvio Hermanio spektaklį "Brodskis / Baryšnikovas" – šįkart nereikėtų nė tų 1 200 ženklų", – dienraštyje "Diena" rašė Undynė Adamaitė.

"Didžiojo ir gyvo Baryšnikovo privilegija – kalbėtis su didžiuoju, bet mirusiu Brodskiu be patoso, banalybių, riksmo ir svyravimo pasistiebus ant pirštų galiukų, tų būdų, kuriais daugelis kalbėtojų siekia priartėti ir suartėti. Čia jiedu lygūs. (...) Spektaklio scenoje Baryšnikovas vienas, bet iš tikrųjų čia jie dviese: tas, kuris gali kalbėti, ir tas, kuris parašė eiles šiam pokalbiui apie gyvenimą, mirtį, negalėjimą susitikti, apie atleidimą ir atsisveikinimą", – rašė Jekaterina Gordejeva laikraštyje "Novaja gazeta".

"Baryšnikovo balsas gražus, ir jis išskleidžia jį visapusiškai bei subtiliai. O kaip žinojome nuo jo amerikietiškojo kelio pradžios, jis yra nepaprastai gilus aktorius. Šiame spektaklyje – dar ir nuostabus mimas – tai plazdantis drugelis, tai kabuki aktorius, tai žmogus bauginančiuose mirties gniaužtuose. Negaliu spręsti, kaip jis perteikia Brodskio rusų kalbą, bet šį atlikėją galiu drąsiai iškelti į aukščiausią šio meno lygį – ten, kur Charlie Chaplinas, taip pat buvęs aktorius, šokėjas ir mimas. Martha Graham irgi buvo visapusiškai įvaldžiusi šį meną, taip pat Maria Callas,  Lilian Gish. Tai nemirtingieji", – konstatavo žinomas baleto kritikas Robertas Gottliebas iš www.observer.com.

"Šį teatro dirstelėjimą į Brodskio sąmonę režisavo latvis Alvis Hermanis, tapęs viena svarbiausių Europos kūrybos figūrų. Šis kūrinys laikytinas meilės ir atminties darbu. Kas galėjo pamanyti, kad vienas didžiausių praėjusio šimtmečio poetų ir vienas didžiausių šokėjų susilies ir sukurs teatro magiją? Atrodo, tie "geresni laikai" jau atėjo, o naujų potyrių ieškantiems teatro mėgėjams nuo to tik geriau", – konstatavo Michele Willens iš "Huffingtonpost".

Anot "Stagebuddy" autorės Melanie Brown, "Brodskyje / Baryšnikove" judesių plotmė yra svarbi, per ją Brodskio žodžiai įgauna tokią gyvybę, kurią gali suteikti tik brangus draugas. Baryšnikovas per Brodskio žodžius veda žiūrovą į jo eilėraščiuose išgaunamą kūniškumą. Kančia, baimė ir širdies skausmas pasireiškia sąmonės sferoje nuolat atkartojant praeitį".

Vardai ir veidai

Spektaklio režisierius – Alvis Hermanis, scenografė – Kristynė Jurjanė, šviesų dailininkas – Glebas Filštinskis, kostiumų kūrėja – Deanna Berg MacLean, muzika – Jim Wilsono. "God’s Chorus of Crickets"; Karlis Tone. Vaidina – M.Baryšnikovas.

Spektaklio režisierius – gimtajame M.Baryšnikovo mieste, Rygoje, gimęs A.Hermanis, neseniai įtrauktas į pastarojo dešimtmečio įtakingiausių Europos teatro asmenybių dešimtuką. A.Hermanis dirba su žymiausiais Europos teatrais – Vienos "Burgtheater", Berlyno "Schaubühne", Ciuricho "Schauspielhaus", Milano "Teatro alla Scala", Paryžiaus "Opéra National" ir kt. Nuo 2012 m. jis stato operas Zalcburgo festivaliui. A.Hermanio spektakliai buvo rodomi didžiuosiuose festivaliuose nuo Avinjono iki Edinburgo, gastroliuojant aplankyta daugiau kaip 40 šalių. Tarp daugelio jam skirtų apdovanojimų – Europos premija "Naujosios teatro realijos", Maxo Reinhardto parkeris (Zalcburgo festivalyje), Nestroyaus premija (Austrijoje), Konrado Wolfo premija (Vokietijoje) ir kt. Nuo 1997 m. A.Hermanis vadovauja valstybiniam repertuariniam Naujojo Rygos teatrui.

Niujorke įsikūrusi nepriklausoma teatro kompanija "Baryshnikov Productions" skelbia siekianti, kad prestižiškiausiose pasaulio teatro salėse būtų išgirsti iškilių režisierių, choreografų ir menininkų balsai. Šios kompanijos iniciatyva buvo sukurti ir gastroliavo "Baltojo ąžuolo šokių projektas" (1990–2002), "Uždraustos Kalėdos, arba Gydytojas ir pacientas" (2004–2006), "Becketto trumposios pjesės" (2007), "Paryžiuje" (2010–2012), "Žmogus futliare" 2012–2014), "Senė" (2013–2015) ir "Laiškas žmogui" (2015–2017).

Kas: Spektaklis "Brodskis / Baryšnikovas".

Kada: Sausio 8 d. 19 val.

Kur: Kaune, VDU salėje.