- Dr. Marija Oniščik
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
K. Donelaičio gatvės korpuse buvo įsikūręs garsusis I. Arbit Blato muzikos instrumentų salonas
-
Pas M. Bruskienės namo antrajame aukšte įsikūrusius tėvus dailininkas svečiuodavosi sugrįžęs iš Paryžiaus
-
Pas M. Bruskienės namo antrajame aukšte įsikūrusius tėvus dailininkas svečiuodavosi sugrįžęs iš Paryžiaus
-
Šiame name Arbit Blatas buvo įkūręs galeriją, kurioje bandė pardavinėti menkai žinomų jaunų dailinininkų kūrinius
-
Šiame name Arbit Blatas buvo įkūręs galeriją, kurioje bandė pardavinėti menkai žinomų jaunų dailinininkų kūrinius
-
Dailininko įamžintas Arbit Blatas vyrensysis
Šiemet sukako 20 metų nuo žymaus "Paryžiaus mokyklos" menininko – tapytojo, skulptoriaus, grafiko ir scenografo – Nehemijos Arbit Blato (meno pasaulyje žinomo kaip Arbit Blatas) mirties. Kauniečiai ką tik turėjo retą progą susipažinti su jo kūrinių kolekcija, Lietuvai padovanota menininko našlės, garsiosios operos solistės Reginos Reznik (1922–2013) ir saugoma Vilniaus Dailės muziejuje. Iki tol menininko darbai jo gimtajame mieste buvo eksponuojami tik vieną kartą – 2010-aisiais. Tiesa, vieną Arbit Blato kūrinį visada galima pamatyti Kaune, IX forte – tai septyni bronziniai bareljefai holokausto aukoms atminti.
Atsisveikinant su Arbit Blato kūrinių paroda "Nuo Kauno iki Niujorko" Mykolo Žilinskio Dailės galerijoje, VšĮ "Gražinkime Kauną" pakvietė aplankyti tas Naujamiesčio vietas, kuriose išliko negausūs Arbit Blatų šeimos gyvenimo pėdsakai.
Kelio pradžia
Tiksli menininko gimimo vieta dar nėra žinoma. Tikriausiai, tai buvo namas dabartinėje Kęstučio gatvėje, kur šeima nuomavosi butą. Šeimos tėvas – Idelis (Ilja) Arbit Blatas – sėkmingai derino du, rodos, visiškai skirtingus verslus: jis turėjo muzikos instrumentų parduotuvę ir draudimo agentūrą.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui ir vokiečiams artėjant prie Lietuvos, caro valdžia nuo tuomečio pasienio į rytus, kaip nepatikimus, deportavo visus žydus. Taip septynerių metų Nehemija atsidūrė Poltavoje, Ukrainoje, kur pradėjo mokytis piešti.
1922 m. šeimai grįžus į Kauną Nehemija baigė Žydų realinę gimnaziją, kur jo piešimo mokytoju buvo Jokūbas Mesenbliumas. Tuomet gimnazija dar neturėjo savo rūmų Kęstučio gatvėje (tų, kuriuose šiandien įsikūrusi Juozo Naujalio gimnazija). Berniukų skyrius patalpas nuomodavo dabartinėje J.Gruodžio gatvėje. Kai 1931 m. buvo pastatyti nauji gimnazijos rūmai, Arbit Blatas jau studijavo Paryžiuje.
Atskiro žodžio nusipelnė šiandien mažai kam žinomas dailininkas J.Mesenbliumas (1894–1933). Vilniaus meno mokyklos auklėtinis, Kaune nesulaukęs pripažinimo, Mesenbliumas 1924 m. išvyko į Paryžių ir pasivadino prancūziškai – Jacques Missene. 1932 m., sunkiai sirgdamas, grįžo į Kauną, kur ir mirė. Užtat jo pomirtinė paroda buvusio kino teatro "Oaza" patalpoje susilaukė daug dėmesio. J.Mesenbliumo kapas Žaliakalnio žydų kapinėse yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
Tiksli menininko gimimo vieta dar nėra žinoma. Tikriausiai, tai buvo namas dabartinėje Kęstučio gatvėje, kur šeima nuomavosi butą.
Tėvų namai
Apie 1927 m. Arbit Blatų šeima persikėlė į kampinį Laisvės alėjos ir Maironio gatvės namą. Čia, Laisvės alėjos pusėje, įsikūrė Arbit Blato muzikos instrumentų salonas.
To meto reklama skelbia: "Instrumentų žiūrėjimas, katalogai ir paaiškinimai teikiami nemokamai." Antrame namo aukšte šeima išsinuomavo butą. Tai buvo puošnus dviejų aukštų su mezoninu namas, kurį 1868 m. tuomečiame Nikolajaus prospekte pagal architekto Semiono Gorskio projektą pasistatė vienas iš brolių Frumkinų – Joselis Dovydas su žmona Mina. Pagrindinis namo fasadas buvo atgręžtas į dabartinę Maironio, tada Novaja (Naujoji) gatvę. Kitais, 1869 m., prie šio namo palei Novają gatvę Frumkinai prijungė dar vieną, to paties S.Gorskio suprojektuotą, o dar po metų – pasistatė dar vieną įspūdingą namą Nikolajaus prospekte.
Pastarasis namas, vienintelis išlikęs (jame šiandien įsikūręs viešbutis "Kaunas"), buvo net trijų aukštų – visame prospekte aukščiausias. Tarpukariu visa valda priklausė Grigorijui ir Rozalijai Kaplanams, kurie vertėsi vyno prekyba; čia veikė jų vyno krautuvė, knygynas, nedidelis viešbutis.
Dalį tuščio sklypo Maironio gatvėje Kaplanai pardavė Chaimsonui. Čia 1933 m. buvo pastatytas pirmasis Kauno "dangoraižis" – Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektuotas Mozės Chaimsono namas. Šio kampinio kvartalo aplinką aprašė Vytautas Sirijos Gira romane "Raudonmedžio rojus" kaip pirmąją mažojo Karolio Tuleikio gyvenamą vietą Kaune: "Prisimenu didelį kiemą, kuriame mėtėsi medinės dėžės nuo pianinų; turbūt šalimais stūksojo ir pati muzikos instrumentų krautuvė. Butas antrame aukšte su balkonu, išeinančiu į sodelį; o sodelyje vasaros restoranas su atskirais paviljonais diskretiškoms poroms, su staliukais po skėčiais atvirame ore žmonėms, nebijantiems viešumos, ir su estrada, kurioje vyko pasakiški dalykai."
"Dėžės nuo pianinų" kieme nurodo į Arbit Blatų parduotuvę, "sodelis" – tai vasaros kavinė, buvusi prie Maironio g. 11-ojo namo. Šiandien Maironio gatvėje stovėjusių namų nebėra. Po karo jų vietoje buvo pastatytas penkių aukštų daugiabutis (Laisvės al. 77 / Maironio g. 15).
Mokslai ir svajos
1924 m., budamas vos 16-os, Arbit Blatas išvažiavo mokytis į užsienį. 1924–1926 m. jis praleido Berlyno dailės akademijoje, o 1926–1932 m. studijavo Paryžiuje keliose privačiose dailės mokyklose.
Paryžiuje Arbit Blatas gyveno ir mokėsi kartu su kitais studentais iš Lietuvos, nuomojamu kambariu dalijosi su dailininku Adomu Smetona. Per atostogas parvažiuodavo namo į Kauną, kur rengė parodas kartu su lietuviais dailininkais, kūrė scenografiją Valstybės teatrui, o 1932 m. planavo sugrįžti ir atidaryti Lietuvoje pirmą privačią meno galeriją – kaip Paryžiuje!
Patalpas galerijai menininkas išsinuomavo iš advokato Rapolo Skipičio jo name Nepriklausomybės aikštėje (Nepriklausomybės a. 4 / Gedimino g. 40). Galerija eksponavo ir pardavinėjo jaunų, mažai žinomų lietuvių ir žydų dailininkų darbus. Tačiau verslo planas nepavyko: jaunas Arbit Blatas savo kapitalo neturėjo, o tie, kurie pažadėjo investuoti, savo pažadus greitai pamiršo. Todėl 1933 m. galerija buvo priversta užsidaryti.
Arbit Blato muzikos instrumentų salonas, kuriame, sako, buvo galima įsigyti net "Steinway" fortepijoną, įsikūrė K.Donelaičio gatvės korpuse.
Laiškai iš Paryžiaus
Arbit Blatas vėl išvyko į Paryžių, kur surengė pirmą asmeninę parodą. Iš Paryžiaus jis rašė į Kaune ėjusį laikraštį "Vienybę" "Laiškus iš Paryžiaus" su savo paties iliustracijomis, vėl atvažiuodavo atostogauti į Kauną, kur su kitais menininkais mėgo lankytis Konrado kavinėje. Paryžiuje jis padėdavo įsikurti ir susiorientuoti naujai atvykusiems lietuviams studentams.
O tuo metu dailininko tėvai persikėlė gyventi į ką tik pastatytą Malkės Bruskienės namą E.Ožeškienės ir K.Donelaičio gatvių sankirtoje (E.Ožeškienės g. 14 / K.Donelaičio g. 78). Šio modernistinio namo projektą sukūrė inžinierius Noachas Beras Joffe, baigęs Ciuricho Aukštąją politechnikos mokyklą.
Namo savininkai gyveno E.Ožeškienės gatvės korpuse trečiame aukšte, Arbit Blatai – antrame. Suapvalintame kampe buvo Jochelio Kagano gastronomijos parduotuvė. Arbit Blato muzikos instrumentų salonas, kuriame, sako, buvo galima įsigyti net "Steinway" fortepijoną, įsikūrė K.Donelaičio gatvės korpuse. Į šitą namą Arbit Blatas parvažiuodavo iš Paryžiaus pas tėvus. Prasidėjus karui, 1940 m., kartu su pirmąja žmona Sylvia, su kuria susipažino Paryžiuje, ir dvejų metų dukrele Doroty dailininkas išvyko į Niujorką.
Lietuvą okupavus naciams, Arbit Blatai atsidūrė Kauno gete. Motina žuvo Štuthofe, tėvas išgyveno Dachau. Išlaisvintas, 1945 m. senasis Arbit Blatas pateko į ligoninę Paryžiuje, kur prašė susitikimo su Pablo Picasso. Jis žinojo, kad P.Picasso ir jo vienintelis sūnus buvo draugai ir tik per P.Picasso tikėjosi susirasti sūnų. Ir P.Picasso atsiliepė, ir paskambino į Niujorką, ir surado jo sūnų, o dailininkas tėvą parsivežė į Niujorką.
Kai 18-metis Nehemija Arbit Blatas atvažiavo į Paryžių, iš kito garsaus menininko litvako, Chaimo Soutino, tuo metu jau 15 metų kaip išvykusio iš Lietuvos, išgirdo lietuvišką pasisveikinimą: "Labas!" Arbit Blato sukurta bronzinė Soutino skulptūra stovi Gaston-Baty skvere Montparnase. Pats Arbit Blatas niekada nepamiršo Lietuvos ir iki gyvenimo pabaigos puikiai kalbėjo lietuviškai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje4
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka18
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...