Kauniečių dainos ištirpdė britų santūrumą

Vasaros metas kupinas kelionių, kurių įspūdžiai sustingsta nuotraukose, matytos erdvės ir veidai atsikartoja vaizdo įrašuose. Vėliau peržvelgiamos sustabdytos akimirkos sugrąžina į netolimą praeitį, atgaivindamos prisiminimus. Ramutės Štreimikytės vadovaujamas Kauno mišrus choras "Saluto" gyvena viešnagės Jungtinėje Karalystėje įspūdžiais. Kasmet apie dešimt koncertų surengiantis kolektyvas bent kelis jų paruošia užsienio išvykoms, taip ne tik parodydamas pasiekimus, pristatydamas savo krašto chorinio dainavimo kultūrą, bet ir pasisemdamas neišdildomų įspūdžių, užmegzdamas naujas pažintis.

Tačiau šių metų kelionė – ypatinga. Ir ne vien dėl to, kad jos koncertai buvo skirti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečio sukakčiai. Ši kelionė – tęsinys pavasarį užsimezgusios draugystės tarp mėgėjų chorų – gegužę pirmą kartą Lietuvą aplankiusio Pasaulio muzikos choro "Lingmara" (vadovas Tony Barby) iš Čipenhamo miestelio Anglijos Viltšyro grafystėje ir kauniečių choro "Saluto". Chorų bendravimo iniciatorė – lietuvė Eglė Rudolph, jau kurį laiką gyvenanti Čipenhame ir dainuojanti "Lingmara" chore.

Pirmoji pažintis gegužę buvo trumpalaikė, bet tvirta. Tąsyk Kauno technologinio universiteto (KTU) III rūmų salėje įvykęs anglų ir lietuvių chorų koncertas (taip pat dalyvaujant KTU mišriam chorui "Absolventas"), jo metu bei po jo surengtos turiningos vakaronės metu kartu dainuotos lietuvių ir anglų dainos, nuotaikingi tautiniai šokiai bei rateliai suartino britus ir lietuvius. Jau tada išankstinis lietuvių įsitikinimas apie uždarokus ir santūrius anglus gerokai pakito.

Tad liepą į Čipenhamą "Saluto" choristai vyko ne kaip į eilinę koncertinę – turistinę kelionę. Jų nekantriai laukė naujieji draugai, išpuošę savo choro būstinę lietuvių tautinės trispalvės spalvomis išrašytais sveikinimais. Užsimezgę asmeniniai kontaktai, gyvenimas anglų choristų šeimose leido įsitikinti, kaip gali pasikeisti nuostatos, paveiktos atvirumo ir nuoširdaus bendravimo. Britų uždarumas ir nuo pašaliečių akių saugomas privatumas ypač taikliai apibūdinamas fraze "Mano namai – mano tvirtovė". Tačiau dar Kaune atsiradusi bendravimo šiluma ištirpdė nepasitikėjimo ledus, sugriaudama santūrumo sienas.

Didžiausią įspūdį viešnagėje už Lamanšo paliko ne pažintys su priešistorę menančiais objektais – labiau jaudino šiltas priėmimas ir "Saluto" choro pasirodymų įvertinimas. Choristai anglų klausytojams parengė dvi koncertines programas: viena jų buvo pristatyta Viltšyre vykusiame festivalyje "ChippFest", sujungusiame menus, dramą ir įvairių žanrų muziką, kita sukvietė klausytojus į Čipenhamo šv.Andriaus bažnyčią. Atsakomybę didino išankstinis iškilmingas choro pristatymas ir festivalio koncerto sceną muzikos bei meno centre "The Couse" puošusios Lietuvos ir Anglijos vėliavos, liudijančios apie dviejų chorų, tautų kūrybinį bendradarbiavimą.

Jausdami didelį klausytojų susidomėjimą ir palankumą, "Saluto" choristai pilnoje klausytojų salėje nuoširdžiai dainuodami nepaliko abejingų. Po koncerto jo dalyvius sveikinęs Čipenhamo meras Davidas Powellas dėkojo choristams už jaudinantį pasirodymą, išsakydamas mintis apie chorinio meno galią vienyti ir tobulinti žmoniją, skleidžiant gėrį, taiką. Šiltus klausytojų aplodismentus ir dėkingumo kupinus žvilgsnius palydėjo mero išsakyti žodžiai: "Jūsų dainavimas mus labai paveikė."

Dažniausiai aptarinėjamas muzikos poveikis klausytojams, o apie atliekamos muzikos poveikį pačiam atlikėjui užsimenama rečiau. Tačiau šis ryšys abipusis. Kuo daugiau spinduliuojama kūrybinės energijos iš savęs, tuo stipriau ji sugrįžta atgal. Tuo galima buvo įsitikinti kitą dieną. Po dar iškilesnio koncerto bažnyčioje buvo nekeista išvysti ašarotas dėkingų anglų akis. Ne mažiau dėkingi buvo ir choristai, jautę klausytojų širdžių atvirumą bei galėję su jais dalytis muzikos teikiamu gėriu.

Vargu ar šis chorų kūrybinis bendradarbiavimas ir draugystė, dalijantis dviejų šalių kultūra ir chorine patirtimi, būtų užsimezgę, jei "Saluto" choro parengtas mėgėjų meno projektas "Daina, jungianti Lietuvą ir Angliją" nebūtų sulaukęs Lietuvos kultūros tarybos bei Kauno miesto savivaldybės paramos. Projektas tikslą pasiekė – dainos suartino skirtingų kultūrų ir tradicijų atstovus, leisdamos artimiau pažinti bei suprasti vieni kitus. "Saluto" choras dainavo kartu su anglais lietuviškas ir angliškas dainas, o "Lingmaros" choristai savo repertuarą papildė lietuvių liaudies dainomis. Ir ne tik jomis. Vis drąsiau jų tariami skambėjo lietuviški žodžiai ir frazės.

Daina, ypač dainuojama grupėje, turi didelį poveikį pirmiausia ją dainuojantiesiems. Tai ne tik bendras kvėpavimas, šalia stovinčiojo pojūtis ir darnos siekimas. Teigiama, kad netgi širdžių plakimas suvienodėja kartu dainuojant. Ko gero tai vyksta ir tada, kai lietuviai visame pasaulyje vienu metu gieda Tautinę giesmę, kad ir kur jie bebūtų. Ta minutė chorą "Saluto" pasitiko kelyje vykstant iš Oksfordo į Velsą, bet tai nesutrukdė sustojus pusiaukelėje įsilieti į bendrą visame pasaulyje "Tautinės giesmės" chorą – bendru kvėpavimu, bendru širdžių plakimu. Šį kartą – Anglijos žemėje.

Kelionės įspūdžiai atgyja prisiminimuose, koncertų įspūdžius atkartoja jų metu daryti įrašai, bendravimo šiluma išlieka bendraujant. "Lingmaros" choristai atsisveikindami tvirtino: "Mes dar susitiksime."