- Rima Kasnauskytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rima Kasnauskytė 2017 m. dalyvavo regėjimo gerinimo stovykloje. Anksčiau moteriai rūpėjo tik darbas: ji visada tikėjo, kad sunkiai dirbantis žmogus yra vertas pagarbos, o tie, kurie mėgaujasi gyvenimu, yra veltėdžiai. Po stovyklos atsikračiusi akinių (-4 dioptrijų) ir klaidinančių nuostatų Rima dabar pasiekia tų pačių rezultatų dirbdama gerokai mažiau. Siūdama šuniukams lietpalčius ir lininius drabužius jų šeimininkams kaunietė dabar randa laiko save ugdyti, stebėti, mokytis.
Ši veikli moteris sutiko papasakoti savo istoriją.
Nemačiau, koks gyvenimas yra gražus
Stovykloje įvyko stiprus lūžis. Po pirmų trijų dienų priešinimosi naujai gyvenimo sistemai, pavargau ir nutariau pagaliau pasinaudoti mokytojų pasiūlymu – atsiduoti ir pasiimti, kiek galima daugiau, pasimėgauti. Kai tik leidau sau atsipalaiduoti, pajutau visai kitą stovyklos poveikį. Iki tol buvau niurzga ir nuolat skųsdavausi viskuo, o nuo tos dienos vietoj skundimosi nepatinkančiais dalykais ėmiau džiaugtis patinkančiais. Ir mano nuostabai, dalykų, kuriais galima džiaugtis, pasirodė žymiai daugiau. Vakare pilnais laimės plaučiais būdavo sunku užmigti. Iki šiol stebiuosi, kaip galėjau nematyti, koks gyvenimas yra gražus ir koks stebuklas yra būti jo dalimi.
Nusiimti akinius buvo rimtas iššūkis
Į šią stovyklą mane atvedė noras pagerinti regėjimą. Tik neįsivaizdavau, kaip -4 dioptrijų akinius sugebėsiu per savaitę padėti į šalį. Dabar suprantu, visa esmė buvo juos nusiimti. Pirmas kelias savaites vaikščiojau, kaip katinas be ūsų. Tada prisiminiau, kaip dar visai neseniai pratinausi prie dvigubai stipresnių akinių, kuriuos man paskyrė optikoje. Taip ir guli vargšeliai, vos mėnesį panešioti. Pinigai išmesti tarsi į balą, nes dabar negaliu jų net trumpam užsidėti.
Pirmas kelias savaites vaikščiojau, kaip katinas be ūsų. Tada prisiminiau, kaip dar visai neseniai pratinausi prie dvigubai stipresnių akinių, kuriuos man paskyrė optikoje. Taip ir guli vargšeliai, vos mėnesį panešioti.
Visi tvirtino, kad prie akinių reikia priprasti: net jei skauda galvą, šiukštu nenusiimti – bus sunkiau priprasti. Girdėjau, kad turi praeiti laiko, kol priprasiu. Aš pripratau, bet baisiausia, kad patikėjau, jog be jų aš nieko nematau. Juk nusiėmusi tokius akinius, prie kurių akis pratinau beveik tris savaites, aš matydavau tik rūką. Nesinori net prisiminti. Ryte atmerkus akis, pirmiausiai į galvą šaudavo ši mintis – „kur mano akiniai?“.
R. Kasnauskytės asmeninio archyvo nuotr.
Trys savaitės po stovyklos, kai nutariau nusiimti akinius, buvo taip pat sunkios. Tačiau kitaip. Man neskaudėjo galvos. Sunku buvo vietoj „aš nematau“ pripažinti, kad „aš matau taip“. Susitaikyti, kad toks yra mano pasaulis. Taip, buvau suirzusi ir sunkiai galėjau susikaupti darbui. Galvoje nuolat sukosi tokios įkyrios mintys „aš nieko nematau“ arba „na, tai kada gi aš praregėsiu?“. O dar aplinkiniai pridėdavo: „ten, žiūrėk... ai, tiesa, tu gi nematai“. Bet buvau griežtai nusprendusi akinių nebenešioti – stovykloje man puikiai paaiškino, kokią žalą akims jie daro. Neturėjau galimybių išlaidauti lęšiams – akys toleravo tik vienadienius, tad jiems tekdavo išleisti nemažą pinigų sumą. Tam, kad persilaužčiau, mane tik ir laikė pasiryžimas siekti savo tikslo.
Nusprendusi, kad niekas nepasikeis, pasakiau sau „nelauk stebuklo“ ir džiaukis tuo, ką turi. Po kurio laiko akys apsiprato prie pokyčių: irzulys ėmė slopti, pradėjau susikaupti darbe, nusiėmiau akinius dirbant kompiuteriu, tebenešiojau juos tik vairuojant. Pastebėjau, kad nusiėmus akinius mano sąmoningumas ir pastabumas detalėms labai išaugo. Ėmiau įsiminti daugiau informacijos ir, atrodytų, nereikšmingas detales, kurios man puikiai leidžia orientuotis aplinkoje.
Metai be akinių išmokė atverti širdį
Mane iki šiol žavi tai, kai aš „logiškai“ stengiuosi, ką nors pamatyti. Dar stovykloje mus mokė – kai kažko neįžiūri, pabandyk apvesti žvilgsnį aplink, ieškoti detalių ir vaizdas išryškės. Vaizdas iki mūsų akių ateina, reikia tik išmokti jį iššifruoti, atsipalaiduoti ir jį įsileisti. Man būna labai keista, kad pastebiu tokias detales, kurių kiti nemato, tarkim, sesės eiseną, jos visas galimas šukuosenas, ėjimo greitį, žingsnio dydį, drabužių spalvas. Visa tai man leidžia ją atpažinti iš gana toli.
Akinių nusiėmimas sustiprino pasitikėjimą savimi, sąmoningumą, pastabumą detalėms, atminties lavinimą, atsirado noras gyventi ramiau ir lėčiau, noras gyventi čia ir dabar.
Tai – pats svarbiausias pokytis mano gyvenime, įkvėpęs begalinės drąsos ir džiaugsmą gyventi. Akys man visada buvo svarbiausios – dabar aš labiau pradėjau vystyti kitas patikimesnes jusles, padedančias „matyti“. O svarbiausia, kad atvėriau širdį ir ėmiau dažniau matyti ja. Man be galo patinka mano pasaulis. Ir mano gyvenimas yra gražus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka7
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...
-
Atsisveikinama su operetės primadona D. Dirginčiūte-Tamuliene5
Antradienį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre atsisveikinama su soliste, operetės primadona Danute Dirginčiūte-Tamuliene. Urna bus išnešama 14 val. Laidojama Petrašiūnų kapinėse. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 15–21 d.
Balandžio 17 d. Garliavos kultūros centras: 12 val. – projekto „Teatro SPA jaunimui ir vaikams“ Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis vaikams „Knygų personažai atgyja“. Kauno rajono sporto centras: 19 val. – Lietuvos ...
-
Parodoje – muzikos ir tapybos sinergija
Garliavos kultūros centre atidaryta tapybos darbų paroda „M. K. Čiurlionio muzikos ir tapybos sinergija“. ...
-
Kaunas švenčia: žalgiriečiai ir trečią kartą sezone įveikė „Rytą“8
Kauno „Žalgirio“ komanda įsirašė dar vieną pergalę „Betsafe-LKL“ čempionate. Andrea Trinchieri auklėtiniai sausakimšoje „Žalgirio“ arenoje nugalėjo Vilniaus „Ryto“ krepšininkus...
-
Menininkė E. Šimkutė keliauja, kuria ir dalijasi5
Kelionių patirtys ir atradimai virsta įkvėpimu kurti ir dalytis, todėl menininkės Eglės Šimkutės studijos durys atviros kitiems menininkams, o Filosofo akmens krautuvėlės lentynos – jų darbams. ...
-
Pranešama, kur bus galima atsisveikinti su operetės primadona D. Dirginčiūte-Tamuliene1
Kovo 25 d., likus porai savaičių iki 82 gimtadienio, mirė Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė-Tamulienė. Teatras pranešė, kad su operetės primadona atsisveikti ir palydėti į paskutinę kelion...
-
Pažaislio muzikos festivalyje – lietuvių kūriniai, nauji kūriniai ir istorinės erdvės
Paskutinę pavasario dieną prasidėsiantis XXIX Pažaislio muzikos festivalis tris vasaros mėnesius dovanos 28 koncertus, iš kurių keturi didieji vyks labiausiai festivalio gerbėjų pamėgtoje erdvėje – Pažaislio vienuolyno didžiajame kieme...
-
Stiklo menininkas D. Razauskas apie studijų metus: Kaunui buvome įdomus reiškinys, aštrus prieskonis1
„Kai mes, Stepžukio studentai, iš Žaliakalnio nusileisdavome į Laisvės alėją, labai išsiskirdavome iš miestiečių. Praeiviai šnabždėdavosi mus pamatę. Kaunui buvome įdomus reiškinys, aštrus prieskonis&...